Tęsiamas Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui – K. Budrys su ES Tarybos atstovais aptarė Europos prekybos politikos darbotvarkę

Kovo 10 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Briuselyje susitiko su ES Tarybos Generalinio sekretoriato Konkurencingumo ir prekybos generalinio direktorato vadove Isabel Riano Ibanez. Susitikime aptartas pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį bei preliminari Europos prekybos politikos darbotvarkė šiam laikotarpiui.

"Stipri Europos Sąjunga, gebanti ne tik sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose, bet ir sustiprinusi savo, kaip globalios galios, vaidmenį, yra mūsų visų bendras interesas. Todėl konkurencingumo, ekonominio atsparumo ir saugumo stiprinimas, gebėjimas efektyviai gintis nuo išorinės ekonominės prievartos, geostrateginių interesų įgyvendinimas išliks pamatinėmis ES prekybos politikos kryptimis ir Lietuvos pirmininkavimo metu", - sakė K. Budrys.

Pasak ministro, Lietuvai pirmininkaujant ES Užsienio reikalų tarybai prekybos klausimais, ypatingas dėmesys bus skiriamas taisyklėmis grindžiamos tarptautinės prekybos sistemos stiprinimui, ES laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtrai, paramai Ukrainai bei šios valstybės europinei integracijai.

Pirmininkavimo metu taip pat bus siekiama konstruktyvaus ir pozityvaus, abipuse nauda bei bendrais saugumo interesais grindžiamo ES ir JAV ekonominio dialogo.

LR Seimas praėjusių metų birželio 30 d. nutarimu patvirtino penkias Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetines sritis - tai: 1) Europos Sąjungos ir euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos stiprinimas, užtikrinant visapusišką paramą Ukrainai, tvarų Europos Sąjungos gynybos pramonės augimą ir tinkamą gynybos finansavimą, įskaitant naujų ES finansinių instrumentų, skirtų gynybos pajėgumų stiprinimui, kūrimą; 2) Europos Sąjungos plėtra, parama europinių vertybių sklaidai ir puoselėjimui kaimynystėje bei taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos išsaugojimas; 3) Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimas, skatinant inovacijas ir technologinį pranašumą, tvarumas ir ekonomikos atsparumas bei poreikius atliepiantis daugiametis Europos Sąjungos biudžetas; 4) vidaus saugumas, parengtis ir Europos Sąjungos demokratijos atsparumas, įskaitant veiksmingą migracijos ir išorės sienų valdymą, bendros Europos istorinės atminties puoselėjimą ir kovą su istorijos klastojimu; 5) socialinio saugumo stiprinimas, reaguojant į demografinius iššūkius ir didinant visuomenės atsparumą ilgalaikių pokyčių kontekste.

Rengdamasi pirmininkauti Lietuva anksti pradeda koordinavimąsi su ES Tarybos Generaliniu sekretoriatu, kuris teikia esminę institucinę, procedūrinę ir organizacinę paramą pirmininkaujančiai valstybei.

Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas pasirengti darbui su Europos Parlamentu, galimiems trišaliams dialogams bei gebėjimui operatyviai reaguoti į galimas krizes, įskaitant santykius su strateginiais partneriais.

Lietuva siekia pasinaudoti ir kitų ES valstybių narių pirmininkavimo patirtimi organizuojant neeilinius Tarybos posėdžius bei valdant jautrius prekybos politikos klausimus.