Lietuvos kariuomenės ordinaras arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad Kalėdų šventimas karo metu nėra paradoksas, o kvietimas patirti gilesnę švenčių prasmę. Pirmosios Kalėdos įvyko neramiame pasaulyje, okupuotose teritorijose, todėl dabartinė situacija Ukrainoje neturėtų užgožti švenčių džiaugsmo, o paskatinti ieškoti vidinės ramybės.

"Mes per daug painiojame šventimą su pramogomis. Kalėdų šventimas iš tikrųjų yra patirti tą ramybę ir vidinį džiaugsmą bei susikaupti", - sako arkivyskupas G. Grušas, pabrėždamas, kad būtent tokiu būdu galima užjausti ir maldoje užtarti tuos, kurie yra sunkioje padėtyje.

Kalbėdamas apie šeimų susibūrimą prie Kalėdų stalo, arkivyskupas ragina: "Pirmas dalykas - padėti telefonus šalia ir pabendrauti. O tai didelis iššūkis." Jis primena, kad dovanojimas Kalėdų metu atspindi Kristaus pavyzdį, kuris save padovanojo žmonijai.

Kariuomenė ir tikėjimas

2000 m. įsteigtas Lietuvos kariuomenės ordinariatas rūpinasi ne tik karių, bet ir jų šeimų sielovada. Lietuvos kariuomenės ordinaras pabrėžia, kad kariai turi teisę į religinį gyvenimą, o valstybė ir Bažnyčia bendrai sudaro tam sąlygas.

Atsakydamas į klausimą apie Dievo įsakymo "Nežudyk" ir kario pareigų suderinamumą, arkivyskupas pažymi: "Nežudyk reiškia nežudyk neteisėtai, neteisingai. Bet tai neapima teisės į savigyną."

Arkivyskupas atskleidžia, kad nemažai šventųjų yra buvę kariai, kurie karui pasibaigus ieškojo gyvenimo prasmės. "Karas palieka žaizdų. Šventasis Ignotas ar Rapolas Kalinauskas po karo taip pat ieškojo tos vidinės ramybės atstatymo", - paaiškina jis.

Patriotiškumas ir visuomenės vienybė

Arkivyskupas G. Grušas pabrėžia, kad patriotiškumas yra dorybė ir artimo meilės išraiška. Jis primena Bažnyčios vaidmenį Lietuvos istorijoje: "Reikia pažiūrėti į Lietuvos istoriją nuo pirmo nepriklausomybės paskelbimo. Kiek kunigų dalyvavo: partizanų etapas, kronika ir visas tas laisvės siekis. Bažnyčia visur ten buvo."

Kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, arkivyskupas ragina grįžti prie dialogo: "Nustojome klausytis ir kalbėti su kitais, o metame žodžius į kitus žmones. Ypač kai tai daroma pusiau anonimiškai - žmonės rašo kitiems dalykus, kurių akis į akį nesakytų."

Jis siūlo sprendimą - mokytis klausytis vieni kitų: "Besiklausant vieni kitų, nepertraukiant, nesiginčijant, bet bandant suprasti ir kito poziciją, tada galima išvystyti dialogą. Ir tai yra būdas, kaip mes galime pradėti gyventi vėl kaip broliai."

Viso pokalbio galite klausytis Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidėje "KAS ir KAM?": https://www.youtube.com/watch?v=s6DUuUb-XdA