Šalies vadovas: svarbiausias klausimas – bendras ES saugumas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos Vadovų Tarybos Pirmininku António Costa.

Susitikimo metu aptarti aktualiausi prasidedančio naujo ES politinio sezono klausimai. Šalies vadovas pabrėžė, kad svarbiausias šiuo metu yra bendras ES saugumas.

"Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ES turi daugiau investuoti į savo saugumą. Vis dėlto iki šiol tam skiriame nepakankamai dėmesio ir lėšų, ypač vystant gynybos pramonės pajėgumus", - sakė Prezidentas, nurodęs, kad Lietuva, nuo kitų metų į krašto apsaugą investuodama daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekia didesnio ES lygmens įsitraukimo per Europos saugumo veiksmų (SAFE) ir Europos gynybos pramonės (EDIP) programas.

Šalies vadovas kaip solidų pagrindą tolesnėms deryboms įvardino Europos Komisijos pasiūlymą dėl kitos ES daugiametės finansinės programos, kuris numato didesnį finansavimą gynybai, taip pat skiria dėmesio kariniam mobilumui, kritinės infrastruktūros apsaugai ir atsparumui.

"ES rytinio pakraščio valstybių saugumas ir stabilumas turi išlikti prioritetu. Būtina daugiau investuoti į mūsų regioną, kad jis būtų visapusiškai stipresnis ir geriau pasirengęs. Ši nuostata turi apimti taip pat sanglaudą ir bendrąją žemės ūkio politiką", - sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti konkretų finansavimą energetinės infrastruktūros apsaugai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF), taip pat stiprinti atsparumo standartus visoje ES, kovoti su dezinformacija ir istorijos klastojimu, kuriant bendrą istorinės atminties išsaugojimo politiką.

Kalbėdamas apie Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą, Prezidentas pabrėžė, kad neteisėta migracija priešiškų jėgų rankose tampa hibridinio poveikio priemone. Todėl būtina toliau stiprinti ES išorinės sienos apsaugą ir priimti naujas realijas atitinkančias taisykles dėl migrantų grąžinimo ir saugių kilmės šalių sąrašo.

Pasak šalies vadovo, ES pastangos taip pat turi būti nukreiptos į globalaus vaidmens stiprinimą. Tai prasideda nuo paramos Ukrainai.

"Šiandien matome, kad Ukraina kovoja už mus visus. Sveikindami JAV siekį nutraukti Rusijos pradėtą agresijos karą, turime pripažinti, kad ilgalaikį Ukrainos ir visos Europos saugumą užtikrins tik aktyvus ES įsitraukimas. Todėl ES turi plėsti karinę paramą, o valstybės narės - suteikti patikimas saugumo garantijas Ukrainai", - sakė Prezidentas.

Šalies vadovas paragino didinti spaudimą Rusijai, priimant 19-ąjį sankcijų paketą, nutaikytą į jos naftos ir dujų pajamas, "Rosatomą", bankų sektorių ir šešėlinį laivyną, taip pat panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainai atstatyti. Taip pat būtina spartinti derybų pradžią dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES, siekiant jas užbaigti iki 2030 metų.

Pasak Prezidento, ES turi prisiimti didesnę atsakomybę už taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos palaikymą ir principingai nepripažinti veiksmų, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė. Taip pat būtina stiprinti esamas ir megzti naujas tarptautines partnerystes visuose žemynuose, remiantis savo, kaip patikimo ir į ilgalaikį rezultatą orientuoto partnerio, įdirbiu.