Gerbiama Katrin BREUER, Vokietijos kariuomenės vado sutuoktine,

Vokietijos generolų sutuoktiniai,

Gerbiama Asta VAIKŠNORIENE, Lietuvos kariuomenės vado sutuoktine, Birutiečių organizacijos vadove,

Brangios Lietuvos karininkų sutuoktinės,

Mieli svečiai,

nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama pasveikinti Jus Lietuvoje.

Prisimindami Vokietijos Federalinio Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio ir pirmosios ponios Elke Büdenbender vizitą Lietuvoje šių metų liepos 6-7 dienomis, didžiuojamės stiprėjančiais dvišaliais santykiais tarp abiejų valstybių ir labai vertiname puikius asmeninius santykius tarp pirmųjų porų.

Džiaugiamės, kad šio vizito metu Vokietijos Federalinis Prezidentas sutiko globoti Lietuvos kultūros sezoną Vokietijoje, ir nekantriai laukiame glaudaus dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo plėtojimo ateityje.

Lietuvos ir Vokietijos 2027-2028 metų programa paskatins Lietuvos ir Vokietijos politinį, kultūrinį, ekonominį ir visuomenių bendradarbiavimą, padidins Lietuvos žinomumą Vokietijoje ir Vokietijos žinomumą Lietuvoje.

Sudėtinga trumpai ir išsamiai išskleisti Lietuvos ir Vokietijos ryšių istorines gelmes ir įvairiapusiškumą. Vokiečiai buvo pirmieji Europoje paskleidę žinias apie Lietuvą: Kvedlinburgo miesto analuose mes randame seniausią žinomą Lietuvos vardo paminėjimą. Lietuvos valstybės susikūrimas bei pirmojo ir vienintelio karaliaus Mindaugo karūnacija irgi tiesiogiai siejasi su Vokietijos žemėmis. Karūnacija įvyko tarpininkaujant Vokiečių (Livonijos) ordinui ir jo magistrui Andriui Štirlandui.

Versdami istorijos puslapius matome, kad vokiečių ir lietuvių tarpusavio santykiai skleidėsi įvairiomis kryptimis. Kultūrinis dėmuo bene labiausiai išsiskiria. XV a. Vokiečių ordino magistras padovanojo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui portatyvinius vargonėlius ir iki tol niekur rankraščiuose neminėtą muzikos instrumentą klavikordą. Ši istorija - vienas iš daugybės savitarpio pagarba paremtų santykių įrodymų, atskleidžiančių bendrą Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kultūrinį vardiklį.

Gotikos sklaida - vokiečių pirkliams skirta pirmoji katalikiška Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje ir Lietuvos sostinės architektūros perlas Vilniaus Šv. Onos bažnyčia - tai taip pat su vokiečių kultūros įtaka susiję mūsų šalies istorijos fenomenai. Be vokiečių kilmės architekto Jono Kristupo Glaubico būtų sunkiai įsivaizduojamas barokinio Vilniaus įvaizdis. Tai kertinės Lietuvos istorijos atramos, kurios išliko iki šių dienų - jomis grindžiama visa Lietuvos visuomenės sąranga. Mes tvirtai laikomės nuostatos būti šalimi, atsiveriančia mūsų istoriniams partneriams, su kuriais mus sieja tiek įsimintinų Europos civilizacijos kūrimo momentų.

Džiaugiamės Jūsų delegacijos vizitu Lietuvoje, jis yra svarbus visomis prasmėmis plėtojant dvišalius santykius.

Vokietija - strateginė Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Europos Sąjungoje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje bei kituose tarptautiniuose formatuose. Bendru požiūriu ir vertybėmis grįstas bendradarbiavimas leidžia efektyviai spręsti aktualius žemyno saugumo ir gynybos darbotvarkės klausimus.

Šių metų gegužės 22 dieną, Vilniuje viešint Vokietijos Federaliniam Kancleriui Friedrichui Merzui, iškilmingai inauguravome 45-ąją Vokietijos kariuomenės šarvuotąją brigadą "Lietuva". Tai buvo istorinė diena, įprasminusi Vilniuje ištartus Vokietijos Federalinio Kanclerio žodžius: "Lietuvos saugumas tapo Vokietijos saugumu ir Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga".

Galime patikinti, kad Lietuva savo įsipareigojimus dėl Vokietijos brigados dislokavimo įvykdys laiku. Mes iki galo pasirengsime brigados atvykimui 2027 metų pabaigoje. Tam esame sutelkę visus reikalingus resursus ir politinį dėmesį aukščiausiu lygiu. Vokietijos brigados Lietuvoje projektas yra tik dar gilesnės mūsų ginkluotųjų pajėgų integracijos, karinių įsigijimų ir bendrų gynybos pramonės projektų , tokių kaip sėkmingas "Rheinmetall" atėjimas į Lietuvą, pradžia.

Jūsų delegacijos vizitas yra labai reikšmingas ne tik strateginiu tarpvalstybiniu požiūriu, bet ir bendražmogiškąja prasme, jungiant mūsų žmones ir mūsų visuomenes glaudesniais ryšiais, kaip europinę humanistines vertybes branginančią ir pasiruošusią kartu ginti taikią erdvę.

Dėkoju už Jūsų asmeninį sprendimą atvykti į Lietuvą, pažinti šalį gyvai ir plėtoti glaudžius ryšius tarp institucijų, tarnybų ir mūsų visuomenių. Esate šalyje, kuri stiprina gynybą ir atgrasymą vardan taikos išsaugojimo regione ir pasaulyje.

Noriu pabrėžti, kad Lietuvai labai svarbios yra ir Vokietijos karių tarnybos sąlygos, o ypač jų šeimų gerovė. Lietuvos Respublikos Prezidentas pabrėžia gerovės valstybės idėją, kuri yra neatsiejama sistemingos integracinės socialinės politikos dalis, jos ašis yra kiekvieno žmogaus, gyvenančio Lietuvoje, saugumas ir gyvenimo kokybės gerinimas. Vaikų gerovė ir šeimų ramybė, taikos užtikrinimas - esminis valstybės vadovo ir pirmosios poros rūpestis, o kartu tai yra ir kiekvieno kario ryžto tarnauti motyvacijos dalis.

Mūsų tikslas, kad Vokietijos kariai ir jų šeimos Lietuvoje jaustųsi kaip savo antruosiuose namuose.

Džiaugiuosi, kad šiandien kartu yra Lietuvos karininkų antrosios pusės ir kariuomenės vado sutuoktinė ponia Asta Vaikšnorienė, kuri yra LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė. Ši organizacija tęsia tarpukario Lietuvos tradicijas, kai karininkų šeimos buvo neatsiejama valstybės kūrimo ir stiprinimo dalis. Birutietės aktyviai puoselėja patriotiškumą ir pilietiškumą, globoja karių šeimas, rūpinasi jų gerove bei stiprina bendrystę tarp kariuomenės ir visuomenės. Šiandien Birutiečių organizacija yra kaip niekad stipri ir gyvybinga, liudijanti apie įkvepiančią moterų lyderystę. Matydama, kaip sėkmingai Birutietės vienija karių šeimas, siūlyčiau sukurti panašią iniciatyvą, sujungiančią čia atvykusių Vokietijos karių šeimas. Tokia organizacija būtų puiki platforma kultūriniams mainams, bendroms socialinėms ir edukacinėms veikloms, paramai naujai atvykusioms šeimoms. Tikiu, kad tokia bendrystė dar labiau sustiprintų ryšius tarp mūsų kariuomenių ir visuomenių bei pasitarnautų efektyvesniam ryšių glaudinimui.

Ypatingą dėmesį skiriame tam, kad Vokietijos karių vaikai Lietuvoje turėtų visas galimybes tęsti kokybišką ir jiems įprastą ugdymo procesą. Norime suteikti Vokietijos mokiniams galimybę išlaikyti ryšį su savo tėvyne ir kartu ugdyti atvirumą bei smalsumą mūsų valstybių istorijai ir pažinimui.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Vilniuje veikia Vokiečių mokykla. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune taip pat kuriamos sąlygos vokiečių vaikams mokytis pagal vokiškas ugdymo programas. Dirbdami su vietos savivaldybėmis siekiame užtikrinti, kad atvykusių vaikų integracija į ugdymo procesą vyktų sklandžiai. Žiūrint į ateitį, Vilniuje ir Kaune bus pradėti įgyvendinti naujų vokiškų darželių-mokyklų projektai. Suprantame, kad kokybiška vaikų edukacija yra itin svarbi. Todėl dėsime visas pastangas, kad Vokietijos karių šeimos Lietuvoje rastų kokybišką ugdymą savo atžaloms.

Turime gražios patirties Lietuvoje rūpinantis ukrainiečių karo pabėgėlių, kurių skaičius siekė iki 80 tūkstančių, švietimo tinklo plėtra ir socialine integracija Lietuvoje. Ukrainiečiai buvo priimti Lietuvoje, jiems buvo suteiktos galimybės dalyvauti darbo rinkoje bei gauti būtinas socialines paslaugas, taip pat leisti savo vaikus į lietuviškas švietimo įstaigas. Visą pagalbą teko organizuoti labai skubiai, ir integraciją į Lietuvos visuomenę mes galime vertinti kaip itin sėkmingą.

Pabėgėlius užgriuvusiems rūpesčiams ir negandoms įveikti, palengvinti jų dalią 2022 m. Ukrainos pirmosios ponios ir mano iniciatyva Vilniuje įkūrėme Ukrainos centrą. Čia pagalbą suteikia ne tik specialistai, savanoriai, bet ir patys bendruomenės nariai vieni kitiems. Renginiai, pokalbiai, susitikimai - įrankiai, kuriais mes padedame ukrainiečiams pajusti, kad jie svarbūs ir reikalingi, o jų bendruomenė, kultūra, kalba, valstybė - gerbtini.

Lietuva istoriškai nuo LDK laikų garsėja konstruktyviu atvirumu kitoms kultūroms. XIV amžiuje mūsų didysis kunigaikštis Gediminas laiškais kvietė Vokietijos pirklius, amatininkus, vienuolius atvykti ir įsikurti Vilniuje. Tokia yra ir mūsų dabartis - mūsų šalis yra atvira ir kviečianti. Džiaugiamės pratęsdami glaudų Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą, surandantį vis naujų, kokybiškai vertingų raiškos formų. Mus sieja ilga istorinė bendrystė, bendra europinė tapatybė ir gilios humanistinės vertybės.

Vokiečių brigados buvimą vertiname kaip puikią progą reikšmingiems kultūriniams mainams. Tikimės, kad Jūsų karių šeimos džiaugsis atrasdamos Lietuvos kultūrą, gamtą ir tradicijas, o mes taip pat tikimės iš jų daug ko pasimokyti.

Leiskite dar kartą Jums padėkoti už apsilankymą Lietuvoje. Kartu su Vokietija padarysime viską, kad ne tik kariai, bet ir jų šeimos čia jaustųsi saugios, laukiamos ir gerbiamos.