K. Budrys: Ukrainos atstatymas – investicija į Lietuvos ir Europos saugumą

Vasario 21 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje atidarė tarptautinį forumą "Recovery of Ukraine. New Opportunities and Development Scenarious", skirtą ketvirtosioms Rusijos karo prieš Ukrainą metinėms paminėti.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog mūsų šalies parama Ukrainai nuo pat pradžių buvo ir yra strateginė ir ilgalaikė.

"Su Ukraina mes būsime kartu iki pergalės ir po jos. Šiandienos diskusija - ne apie tai, ar Ukraina atsigaus, o apie tai, kaip tai įvyks. Tai - apie galimybę sukurti stipresnę, modernesnę ir visiškai europietišką Ukrainą. Ukrainos atsigavimas nėra tolima pokarinė vizija, jis jau vyksta dabar - kartu su Ukrainos kova už suverenitetą", - sakė K. Budrys.

Pasak ministro, 2024 metais Lietuva priėmė strategines gaires dėl dalyvavimo Ukrainos atstatyme 2024-2027 m. laikotarpiui. Šios gairės nubrėžia aiškius prioritetus ir užtikrina tęstinumą bei nuspėjamumą.

"Lietuva orientuojasi į praktinę, apčiuopiamą paramą - projektus, kuriuos bendruomenės gali matyti ir kuriais gali tikėti. Mes atstatome mokyklas ir darželius Irpinėje, Borodiankoje ir Snihurivkoje. Statome modulinius būstus perkeltiems asmenims. Plečiame reabilitacijos centrus ir statome dvejopos paskirties slėptuves nuo bombų mokyklose", - sakė ministras.

Pasak ministro, tai suteikia viltį ir stiprina pasitikėjimą bendruomenėse. "Kai tėvai veda savo vaikus į atstatytą, modernią ir saugią mokyklą su Europos Sąjungos (ES) vėliava, tai nėra abstrakti geopolitika. Tai - matomas Europos pažadas", - pabrėžė K. Budrys.

Ministras taip pat akcentavo, jog Ukrainos atsigavimas ir integracija į ES privalo vykti vienu metu. Pasak K. Budrio, Ukrainos narystė ES yra stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visai Europai. Stojimo procesas yra galingas modernizacijos variklis, todėl Lietuva ragina spartinti derybų procesą, kad Ukraina ES nare taptų ne vėliau kaip 2030 metais.

Kalbėdamas apie pastarojo laikotarpio Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, K. Budrys pabrėžė, jog tai kryptinga ir piktavališka strategija palaužti Ukrainos žmonių atsparumą bei valią. Pasak ministro, energetinis atsparumas - galimybė bendruomenėms tęsti gyvenimą itin sudėtingomis sąlygomis, todėl jo užtikrinimui būtina ne tik skirti tinkamą finansavimą, bet ir paspartinti kritiškai svarbios įrangos pristatymą, nes greitis gelbsti gyvybes.

"Ukrainos atsigavimas ir atstatymas - tai investicija į Lietuvos ir Europos saugumą ir stabilumą. Parama Ukrainai šiandien stiprina viso žemyno atsparumą. Lietuva pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su partneriais, kad atsigavimo pastangos išliktų ambicingos, koordinuotos ir orientuotos į išmatuojamus rezultatus", - sakė ministras.

Nuo 2022 metų Lietuvos parama Ukrainai siekia 1,7 mlrd. eurų, iš jų daugiau kaip 1 mlrd. eurų sudaro karinė parama. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. savo BVP.

Nuo 2022 metų Lietuva taip pat per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą į atstatymo projektus Ukrainoje investavo daugiau nei 52 mln. eurų, o kartu su ES programomis, kurias įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo agentūra CPVA, ši suma viršija 200 mln. eurų.

Praėjusių metų pradžioje šios agentūros pradėta įgyvendinti programa "Ukraine2EU" remia ES narystei būtinas reformas, teisės aktų derinimą ir visos valdžios koordinavimą. Programa sėkmingai išaugo į daugelio donorų platformą, prie kurios prisijungė Danija, Švedija, Lenkija bei Airija, ir kurios biudžetas viršija 19 mln. eurų.