Karinis mobilumas – Lietuvos ir ES prioritetas

Karinis mobilumas laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos elementų - tai gebėjimas greitai ir be kliūčių perdislokuoti karines pajėgas per Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Šis pajėgumas grindžiamas trimis pagrindinėmis kryptimis: fizinės infrastruktūros pralaidumu, procedūrų greičiu ir skaitmeniniu saugumu.

Europos Komisijos pristatytas Karinio mobilumo paketas yra reikšmingas žingsnis šalinant kliūtis greitesniam kariniam judėjimui Europoje ir stiprinant atgrasymo bei gynybos pajėgumus, ypač regionuose, besiribojančiuose su Rusija ir Baltarusija. Lietuva palaiko šią iniciatyvą ir pabrėžia, kad išsamus bei koordinuotas jos įgyvendinimas yra būtinas siekiant užtikrinti greitą, nuspėjamą ir didelio masto sąjungininkų pajėgų perdislokavimą visoje Europoje.

"Europos Komisija 2028-2034 m. kariniam mobilumui ketina skirti apie 17,6 mlrd. eurų - tai 10 kartų daugiau nei per ankstesnį finansavimo periodą. Lietuva siekia maksimaliai pasinaudoti siūlomomis priemonėmis ir toliau nuosekliai plėtoti strateginę infrastruktūrą karinio mobilumo koridoriuose, stiprinant tiek nacionalinį, tiek viso regiono saugumą", - sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Krašto apsaugos ministerijos rengiamas karinio mobilumo planas orientuotas į civilinės transporto infrastruktūros pritaikymą kariniams poreikiams, plėtojant dvejopos paskirties infrastruktūrą, kuri būtų reikalinga tiek sąjungininkų pajėgų atvykimui, tiek nacionaliniams gynybos poreikiams.

Rengiant naują reglamentą būtina užtikrinti glaudžią institucijų koordinaciją, todėl bendrą Lietuvos poziciją formuoja Krašto apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos. Taip pat siekiama, kad būsimas reglamentas būtų suderintas su jau įgyvendinamomis iniciatyvomis, įskaitant PESCO projektus ir Europos gynybos agentūros susitarimus, taip išvengiant procedūrų dubliavimo.

Lietuva jau yra įdiegusi Europos Sąjungoje sutartas karinio mobilumo procedūras, kurių terminas leidimų atvykti ar vykti tranzitu išdavimui planuotiems renginiams yra 5 dienos, o esant kitoms aplinkybėms - 24 valandos.

Todėl tikimasi, kad būsima ES masto sistema remsis gerąja valstybių narių praktika ir nekurs papildomų administracinių kliūčių. Ne mažiau svarbus ir glaudus bendradarbiavimas su NATO bei strateginiais partneriais už ES ribų, siekiant suderinamumo ir efektyvaus koordinavimo.

Europos Komisijos siūlomas Karinio mobilumo reglamentas numato visoje ES harmonizuoti teisinę bazę ir sudaryti sąlygas greitesniam karinio personalo, technikos bei sąjungininkų su sunkiąja karine technika judėjimui tarp valstybių narių.

Dokumente siūloma pašalinti reguliacines kliūtis tarpvalstybiniam kariniam transportui, įdiegti vieningą leidimų išdavimo sistemą, supaprastinti muitinės procedūras ir suteikti prioritetą kariniam transportui. Taip pat planuojama sukurti nepaprastųjų situacijų sistemą EMERS, kuri krizės metu leistų taikyti pagreitintas procedūras ir naudotis infrastruktūra supaprastinta tvarka.

Srž. sp. K. Kavolėlio/KAM nuotr.