Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba susitikime su užsienio ambasadoriais

Ekscelencijos ambasadoriai ir ambasadorės,

visada džiugu Jus matyti taip gausiai susirinkusius iškart po Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Dėkoju už galimybę keistis nuomonėmis svarbiais klausimais.

Praėjusiais metais Lietuva minėjo dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Daugelis Jūsų turėjote progą susipažinti su jo kūryba savo šalyse - visame pasaulyje vyko gausi jo palikimui skirta programa.

Lietuvai tai buvo dar vieni augimo metai.

Ekonomika augo 3 procentais BVP - tai vienas geriausių rodiklių tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Šis rezultatas pirmiausia yra įspūdingas mūsų verslo bendruomenės pasiekimas - ji sumaniai išnaudoja nacionalinius pranašumus ir geba prisitaikyti prie nepalankių išorinių veiksnių.

Lietuvos gamybos sektorius reikšmingai išsiplėtė - mūsų aukštųjų technologijų flagmanė "Teltonika" atidarė kelias naujas elektronikos gamyklas. Didžiuojamės savo gyvybės mokslų, finansinių technologijų ir lazerių pramonės šakomis. Lietuvos startuolių ekosistema nuosekliai auga - jos vertė siekia apie 16,4 mlrd. eurų ir lenkia regiono šalių rezultatus.

Vienas mūsų nacionalinių prioritetų - gynybos pramonės stiprinimas. Jau pradėta "Rheinmetall" šaudmenų gamyklos statyba, įgyvendinami ir kiti nauji projektai.

Mūsų aukštųjų technologijų dvejopo naudojimo gaminių lyderė "Brolis Semiconductors" sudarė naujas tiekimo sutartis su Danijos ir Belgijos ginkluotosiomis pajėgomis ir taip prisideda prie Europos Sąjungos gynybos pajėgumų stiprinimo.

Lietuva ne tik stiprina saugumą. Mes kuriame pramoninį ir technologinį pamatą ilgalaikiam atsparumui užtikrinti.

Kaip visi žinote, Lietuvos gynybos biudžetas viršija 5 procentus BVP. Šios lėšos reikalingos ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, nacionalinei divizijai kurti ir esamos karinės infrastruktūros plėtrai.

Lietuva siunčia aiškią žinią: saugumas yra investicija, o kolektyvinė gynyba prasideda nuo nacionalinės atsakomybės.

Labai vertiname nuolatinį Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinį buvimą Lietuvoje ir toliau teiksime visapusišką priimančiosios šalies paramą. Šiuo metu statome naują Rūdninkų karinį miestelį - 2027 m. būsime pasirengę priimti visą Vokietijos brigadą.

Sąjungininkų buvimas Lietuvos teritorijoje yra galinga Rusijos atgrasymo priemonė ir aiškus sąjungininkų vienybės bei pasiryžimo ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą įrodymas.

Lietuvai, kaip ir kitoms rytinio NATO flango valstybėms, atgrasymas nėra abstrakti sąvoka - tai kasdienė būtinybė, tiesiogiai susijusi su 5-ojo straipsnio patikimumu ir viso Aljanso saugumu.

Kasdienių priminimų apie pavojus Europai ir visoms pasaulio demokratinėms valstybėms ieškoti toli nereikia.

Gerbiamieji,

žengiame į penktuosius Rusijos plataus masto agresijos karo prieš Ukrainą metus.

Nepaisydama Jungtinių Valstijų Prezidento pastangų siekiant taikos, Rusija toliau brutaliai atakuoja Ukrainos miestus ir mėgina okupuoti naujas teritorijas. Ji sąmoningai taikosi į civilinę ir energetikos infrastruktūrą ir ją niokoja, įskaitant branduolinius objektus, bei siekia paversti žiemos šaltį ginklu.

Europos saugumo ateitis šiandien sprendžiama Ukrainoje. Šio karo baigtis apibrėš Europą, kurioje mes turėsime gyventi. Turime užtikrinti, kad Ukraina galėtų derėtis iš galios pozicijų, ir kad taikos susitarimas pirmiausia būtų priimtinas pačiai Ukrainai. Parama Ukrainai turi išlikti svarbiausiu Europos prioritetu.

Lietuva siekia suteikti Ukrainai visą reikiamą pagalbą. Vykdome įsipareigojimą kasmet skirti Ukrainai karinę paramą, sudarančią 0,25 procento BVP. Praėjusiais metais šį įsipareigojimą viršijome - skyrėme 232 mln. eurų paramos, papildomai 30 mln. JAV dolerių PURL iniciatyvai bei dar 30 mln. eurų "Patriot" oro gynybos iniciatyvai. Tvirtai remiame Paryžiaus deklaracijos dėl norinčiųjų koalicijos nuostatas, pabrėžiančias ilgalaikės karinės paramos Ukrainai būtinybę.

Taip pat matome aiškias paskatas daugiau investuoti į Ukrainos gynybos pramonę. Ukraina turi didžiulį potencialą greitai ir pigiai gaminti ginkluotę savo teritorijoje. Šį potencialą galime padėti atskleisti laiku suteikta parama, įskaitant paskolas pagal Europos saugumo veiksmų priemonę (SAFE).

Rusija jau dabar sparčiai perkelia karo prieš Ukrainą metu išmoktas pamokas į operacinį ir doktrininį lygmenį. Tuo pat metu Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja rengiasi naujoms karo formoms - sparčiai tobulinami Irano dronai, modernizuojamos Šiaurės Korėjos raketos. NATO privalo skubiai perimti Ukrainos patirtį. Priešingu atveju ateityje teks mokėti gerokai didesnę kainą.

Ne mažiau svarbi ir diplomatinė parama. Ukrainai reikia padėti atlaikyti spaudimą sutikti su teritorinėmis nuolaidomis. Turime tvirtai ir aktyviai laikytis nepripažinimo politikos - nepripažinti Rusijos okupacijos nei de jure, nei de facto.

Rusijos pažabojimas yra ilgalaikis uždavinys, kuris neišnyks net ir pasiekus paliaubų susitarimą. Sankcijos, izoliacija, politinis spaudimas turi išlikti tol, kol bus užtikrintas visiškas Rusijos pajėgų pasitraukimas, atlyginta žala ir prisiimta atsakomybė. Turime atidžiai stebėti, ar Rusija iš tiesų keičia savo elgesį ir atsisako karinės jėgos bei neišprovokuotos agresijos.

Pozityvu tai, kad sankcijos veikia. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo 24 procentais ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų, o infliacija išlieka aukšta.

Tačiau mūsų darbas dar toli gražu nesibaigė. Rusija planuoja skirti apie 40 procentų valstybės biudžeto karui - tai karo ekonomika, sąmoningai formuojama siekiant užtikrinti tolesnes karines operacijas. Tik nuoseklus ir veiksmingai įgyvendinamas ekonominis spaudimas gali priversti tokią valstybę sėsti prie derybų stalo.

Lietuva nuosekliai ragina išlaikyti ir stiprinti spaudimą Rusijai bei jos rėmėjams. Reikalingas stiprus 20-asis ES sankcijų paketas, nukreiptas į jautriausius Rusijos ekonomikos sektorius - finansus ir energetiką, užkertant kelią spragoms ir veiksmingai kovojant su sankcijų apėjimu.

Sankcijos veiksmingos tik tada, kai jos nuosekliai įgyvendinamos. Tarptautinė bendruomenė turi vieningai ginti teisingumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, nutraukdama pinigų srautus, kuriais finansuojamas Rusijos karas.

Gerbiamieji,

praėjusiais metais NATO ir ES valstybėse ryškiai padaugėjo Rusijos hibridinių veiksmų - ypač Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę, dronai skraidė virš svarbių objektų Belgijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. Baltijos jūros regione pažeista povandeninė infrastruktūra, kibernetinės atakos trikdė oro uostų ir logistikos centrų veiklą, o rinkimai įvairiose Europos šalyse tapo įtakos operacijų taikiniu.

Tai koordinuotos ir nuosekliai intensyvėjančios pastangos. Kriminaliniai tyrimai atskleidė aktyvų Rusijos žvalgybos tarnybų vaidmenį daugelyje sabotažo ir teroristinių veiklų. Lietuvos teismas nuteisė organizuotos teroristinės grupuotės narį, kuris, veikdamas pagal Rusijos karinės žvalgybos nurodymus, padegė "IKEA" parduotuvę Vilniuje.

Priešiškose hibridinėse veiklose aktyviai dalyvauja ir Rusijos bendrininkė Baltarusija. Iš jos į Lietuvos oro erdvę ne kartą buvo leidžiami kontrabandiniai balionai ir dronai. Aktyvus Baltarusijos valdžios institucijų ir nusikalstamų grupuočių bendradarbiavimas sukėlė rimtą grėsmę oro eismo saugumui ir brangiai kainavusius trikdžius Vilniaus bei Kauno oro uostuose.

Per 2025-uosius Lietuvos institucijos sulaikė 635 kontrabandinius balionus - beveik tris kartus daugiau nei ankstesniais metais. Tai rodo reikšmingą šių operacijų masto pokytį.

Tokie incidentai, taip pat nuolatiniai Baltarusijos bandymai skatinti ir instrumentalizuoti neteisėtą migraciją, atitinka bendrą hibridinių taktikų logiką, kuria siekiama destabilizuoti valstybes ir silpninti jų saugumą.

Į tai būtina reaguoti ryžtingai, tiksliai ir vieningai. Valstybės remiamas terorizmas negali būti toleruojamas. NATO sąjungininkės turi į šias provokacijas reaguoti labai rimtai ir imtis dar aktyvesnių veiksmų.

Kol Baltarusija lieka karine ir logistine platforma Rusijos agresijai prieš Ukrainą bei daro hibridinį spaudimą kaimyninėms NATO valstybėms, jai turi būti taikomos griežtos sankcijos. Privalome išlaikyti ir stiprinti karinius, technologinius bei ekonominius apribojimus režimui.

Gerbiamieji,

laikai, kai Europa galėjo atrodyti kaip puikus "istorijos pabaigos" teorijos pavyzdys, jau seniai praėjo.

Istorija sugrįžo su bauginančiomis pasekmėmis. Vakarų liberali demokratija ne tik sustojo savo triumfo kelyje - ji patiria vis stipresnį kylančių autokratinių jėgų spaudimą. Europai būtina permąstyti save ir savo saugumą.

Esu įsitikinęs, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Todėl Lietuva itin palaiko naujas gausias Europos iniciatyvas stiprinti gynybos pasirengimą ir vertina jas kaip ženklą, kad saugumas ir gynyba tapo strateginiu Europos Sąjungos prioritetu.

Tačiau diskusijos apie NATO "europizavimą" kelia susirūpinimą. Nors Europos šalys turi didinti investicijas į gynybą, stiprinti gynybos pramonę ir užtikrinti karinį mobilumą, būtų pavojinga įsivaizduoti, kad Europa artimiausiu metu galėtų pakeisti NATO.

Diskusijos apie Europos vadovavimo ir kontrolės struktūrų kūrimą ar gynybos štabo įsteigimą yra visiškai nereikalingos. Kalbos apie Europos armiją nėra produktyvios.

Esamoje sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje transatlantiniai ryšiai išlieka gyvybiškai svarbūs - tai Europos saugumo ir gynybos pagrindas. Šia prasme, glaudus bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra aiškus Lietuvos strateginis prioritetas.

Vienas iš sektorių, be karinio saugumo, kuriame transatlantiniai ryšiai turi didžiausią potencialą, yra energetika.

Lietuva tvirtai remia regioninį bei transatlantinį bendradarbiavimą dujų tiekimo diversifikacijos srityje. Per Klaipėdos SGD terminalą pristatomi komerciniai kroviniai iš Jungtinių Valstijų tenkina penkių šalių poreikius ir sudarė sąlygas tiekti dujas Ukrainai. Tai puikus pavyzdys, kaip rinkos sprendimai ir regioninė infrastruktūra stiprina tarpvalstybinį energetinį saugumą.

Kita vertus, mūsų sėkmė skatina mūsų priešininkus įtraukti naujus objektus į savo hibridinių atakų sąrašus. Atsižvelgiant į pasikartojančius povandeninių kabelių pažeidimus Baltijos jūroje, būtina stiprinti jūrų ir energetinį saugumą, pasitelkiant NATO saugumo priemones. Taip pat siekiame glaudesnio bendradarbiavimo Šiaurės jūros regione saugant ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Vasario 9-ąją minėjome pirmąsias Lietuvos visiškos energetinės nepriklausomybės metines. Šią dieną prieš metus Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais - tai išties istorinis pasiekimas.

Mūsų patirtis aiškiai rodo, kad Rusija energetiką visuomet naudos savo geopolitiniams tikslams pasiekti. Todėl visiškai pritariame teisinei iniciatyvai, kad iki 2027 metų Europa taptų nepriklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų.

Diversifikavusi naftos ir dujų tiekimą, visiškai integruota į ES rinką ir nutraukusi paskutinius energetinius ryšius su Rusija, Lietuva niekuomet nesižvalgė atgal. Siekiame dar labiau sustiprinti savo energetikos sistemą, kartu su Lenkija įgyvendindami elektros jungties "Harmony Link" projektą ir sparčiai plėtodami atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą.

Iki 2028 metų planuojame patenkinti visą vidaus elektros energijos poreikį. Svarstome ir mažųjų modulinių branduolinių reaktorių galimybes patenkinti mūsų energijos poreikius ateityje.

Lygiagrečiai investuojame į transporto jungtis su Europos geležinkelių ir kelių tinklais. Praėjusiais metais buvo modernizuotas tarpvalstybinio greitkelio "Via Baltica" ruožas Lietuvoje, o dabar tikimės analogiškų darbų Latvijoje ir Estijoje. Taip pat įgyvendinamas kitas strategiškai svarbus transeuropinis projektas - "Rail Baltica". Šis projektas, sujungsiantis Baltijos šalis su likusia Europa, turi rasti vietą naujajame ES biudžete, numatant finansavimą per Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Neseniai paskelbtas Europos karinio mobilumo paketas taip pat bus itin svarbus siekiant užtikrinti, kad karinės pajėgos, technika ir atsargos galėtų greitai ir efektyviai judėti visoje Europos Sąjungoje. Turime pritaikyti civilinę transporto infrastruktūrą dvejopam naudojimui: modernizuoti strategiškai svarbius kelius, geležinkelius, tiltus, taip pat pašalinti potencialias oro ir jūrų uostų silpnąsias vietas.

Kitas prioritetas - ekonominė diplomatija. Siekiame stiprinti ilgalaikę šalies ekonominę galią, plėtodami aukštos pridėtinės vertės sektorius ir partnerystes visame pasaulyje. 2026 m. sieksime stiprinti Lietuvos ilgalaikę ekonominę galią, toliau sutelkdami dėmesį į didelės pridėtinės vertės sektorius, ypač gynybos pramonę, ir toliau stiprindami bei plėsdami partnerystes visame pasaulyje.

Esame lūžio taške - valstybės stiprybę lemia ne tik jos ekonominis atsparumas, bet ir intelektinio bei kultūrinio potencialo gylis. Tai suprasdama, Lietuva siekia tapti aukštųjų technologijų centru, strategiškai investuodama į mokslą, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei biotechnologijas.

Esame atviri bendradarbiavimui ir kviečiame kitas šalis į dialogą, kuris mūsų laboratorijas paverstų kolektyvinio progreso erdvėmis.

Akademinė ir kultūrinė diplomatija mums yra priemonė paversti žinias ilgalaikiu saugumu ir bendra gerove. 2027-ieji - Lietuvos metai Vokietijoje - atskleis mūsų kultūros, mokslo ir verslo turtingumą. Ankstesnės panašios programos, pavyzdžiui, 2024 metų Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir dabartinė kultūrinė programa Italijoje, buvo labai sėkmingos.

Pastaraisiais metais Lietuva itin sustiprino ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu, suvokdama jo tiesioginę svarbą mūsų saugumui, ekonominiam atsparumui ir taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai. Itin svarbus pasiekimas mums yra strateginė partnerystė su Japonija, kuria gilinamas bendradarbiavimas saugumo, technologijų ir bendrų demokratinių vertybių srityse.

Lietuva taip pat išplėtė bendradarbiavimą su kitais Azijos partneriais regione, pavyzdžiui, Pietų Korėja, Vietnamu ir Singapūru. Šiais metais prisijungsime prie ASEAN draugystės ir bendradarbiavimo sutarties.

Tuo pat metu Lietuva išlieka atvira dialogui dėl abipusio diplomatinio atstovavimo su Kinija atkūrimo. Tam būtinas abiejų šalių nuoširdus nusiteikimas. Mes gerbiame savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Vienos konvenciją ir vienos Kinijos politiką, todėl tikimės tokios pat pagarbos mūsų vertybėms ir saugumo interesams.

Gerbiamieji,

artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai bus proga prisidėti prie Europos, kaip stipraus geopolitinio veikėjo, vaidmens stiprinimo.

Europos Sąjunga turi išlikti patikima, atspari ir įtakinga pasaulio veikėja, gebanti apginti savo interesus ir vertybes. Nuoseklus novatoriškų idėjų ir į ateitį orientuotų sprendimų įgyvendinimas yra būtina sąlyga mūsų ilgalaikiam klestėjimui.

Tačiau šis progresyvus požiūris turi būti paremtas tvirtu pagrindu. Vienas iš mūsų pirmininkavimo prioritetų - bendros europinės atminties stiprinimas, kuris būtinas geresniam tarpusavio supratimui ir sėkmingam bendradarbiavimui. Lietuva nuosekliai ragina tinkamai įvertinti visų formų totalitarizmo tamsųjį palikimą ir Briuselyje memorialu įamžinti totalitarinių režimų aukų atminimą.

Lietuva taip pat tvirtai remia Europos Sąjungos plėtrą. Iš savo patirties žinome, kad ji buvo ir tebėra galingiausias modernizacijos, stabilumo bei politinių, ekonominių ir socialinių reformų variklis. Išlikdama atvira ir padėdama šalims kandidatėms, Europos Sąjunga investuoja į ilgalaikę taiką, saugumą ir gerovę savo kaimynystėje.

Tai ypač svarbu šiandien, kai tęsiama plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Ukrainos ir Moldovos narystė Europos Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2030 metų turėtų tapti strateginiu tikslu. Esu įsitikinęs, kad tvirtas abiejų pusių įsipareigojimas leis pasiekti šį tikslą!

Lietuva taip pat remia kitų pažangą padariusių šalių - Juodkalnijos ir Albanijos - narystę, kuri taip pat prisidėtų prie didesnio stabilumo ir gerovės Vakarų Balkanuose.

Gerbiamieji,

atsparumas - kertinis principas, kuriuo paremtos visos mūsų veiklos. Jis yra mūsų siekio užtikrinti taiką, saugumą ir gerovę pagrindas. Stipriname infrastruktūrą, investuojame į ateities ekonomiką ir nuosekliai didiname pasirengimą atremti bet kokius išorės jėgų keliamus iššūkius.

Puikiai suprantame, kad Lietuvos sėkmė neatsiejama nuo Europos, transatlantinės bendruomenės ir visos demokratinės bendruomenės sėkmės. Esame pasirengę prisidėti prie taikos, stabilumo ir gerovės visame pasaulyje.

Šiandien kviečiu siekti draugystės, partnerystės ir bendradarbiavimo kiekvieną šalį, pasirengusią priimti šį pasiūlymą lygiateisėmis, abipusiškumo ir sąžiningumo principais grindžiamomis sąlygomis. Kartu kurkime geresnį pasaulį!