K. Budrys Zagrebe susitiko su Kroatijos užsienio reikalų ministru

Kovo 17 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizitu lankosi Kroatijoje.

Ministras susitiko su Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministru Gordan Grlić Radman: aptarė dvišalius ryšius, paramos Ukrainai, Europos saugumo ir gynybos, ES plėtros klausimus, padėtį Artimuosiuose Rytuose.

K. Budrys pabrėžė, kad Lietuvą ir Kroatiją sieja draugystė bei puikus bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO. Ministras padėkojo Kroatijai už ilgametį ir nuoseklų indėlį į Baltijos regiono bei NATO rytinio flango saugumą, dislokuojant karius NATO priešakinių pajėgų (eFP) grupėje Lietuvoje.

K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva mato galimybių toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos technologijų srityje. Ministras pabrėžė, kad Lietuvos ir Kroatijos įmonės jau bendradarbiauja, o sujungę savo patirtis, galime pasiekti dar didesnių rezultatų, kurie prisidėtų prie abiejų šalių ir visos Europos saugumo.

Lietuvos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai aptarė saugumo situaciją Europoje ir Artimųjų Rytų regione. Ministras akcentavo, kad atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, Europos vienybė ir strateginis susitelkimas yra labai svarbūs.

"Gyvename geopolitinės įtampos ir rimtų saugumo iššūkių laikotarpiu. Mūsų gebėjimas veikti kartu kaip europiečiams yra esminis. Turime išlikti aiškūs dėl savo prioritetų - dėmesys Ukrainai neturi silpnėti", - sakė K. Budrys.

Ministras akcentavo, kad Europos saugumo ateitis šiandien sprendžiama Ukrainoje, todėl būtina užtikrinti ilgalaikę ir tvarią paramą šiai šaliai. Pasak K. Budrio, būtina stiprinti Ukrainos derybines pozicijas, atblokuoti 90 mlrd. eurų paramos ES paskolą, taip pat didinti spaudimą Rusijai priimant 20-ąjį sankcijų paketą.

Ministras susitikime teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad santykių su Rusija normalizavimas šiuo metu nėra galimas.

"Negali būti jokio grįžimo prie įprasto bendradarbiavimo su Rusija. Sankcijos turi būti išlaikytos ir stiprinamos, turi būti siekiama atsakomybės už karo nusikaltimus, o Rusijos diplomatinė izoliacija - išlaikyta. Pokyčiai galimi tik tada, kai Kremlius realiais veiksmais parodys pasirengimą nutraukti karą prieš Ukrainą", - pabrėžė ministras.

Susitikime K. Budrys pabrėžė, kad 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų bus Europos Sąjungos plėtra, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos narystės pažangai. Ministras taip pat akcentavo, kad Lietuva remia Vakarų Balkanų europines aspiracijas, tačiau pabrėžė, kad plėtra turi išlikti grįsta nuopelnais.