Ministras K. Budrys: demokratinė Baltarusija – strateginis Europos saugumo interesas

Rugsėjo 11 d. paskirtas Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje konferencijoje "Už neapibrėžtumo ribų - Baltarusija ir Europos saugumas".

Kalbėdamas konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė Sviatlana Cichanouskaja, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog būtina aiškiai atskirti dvi skirtingas Baltarusijos realybes: valstybę užvaldžiusį represinį Lukašenkos režimą, kuris laikomas viena pagrindinių grėsmių Europos saugumui, ir demokratinės Baltarusijos viziją, kurią įkūnija opozicinės jėgos.

"Lietuvos pozicija yra aiški - mes remiame demokratinę Baltarusiją, kurioje gerbiamos ir ginamos žmogaus teisės, veikia teisinė valstybė ir vykdomos demokratinės reformos. Lietuva palaiko demokratinės Baltarusijos siekį tapti neatsiejama suvienytos Europos dalimi ir vertina tai kaip strateginį saugumo interesą", - sakė ministras.

Pasak K. Budrio, tam trukdo trys dešimtmečiai Lukašenkos valdymo, kuris įkalino Baltarusiją tarp negailestingos diktatūros ir vis labiau dusinančio Maskvos glėbio. Ministro teigimu, didėjanti Rusijos kontrolė ne tik tolina Baltarusiją nuo Europos, bet ir kelia vis daugiau saugumo grėsmių mums, europiečiams.

"Mums tai nepriimtina. Lietuva visada buvo ir išliks viena didžiausių Baltarusijos demokratinių jėgų rėmėjų - ne tik todėl, kad esame artimiausi kaimynai ir tai yra teisinga, bet ir todėl, kad tai tiesiogiai susiję su mūsų regioniniu ir Europos saugumu. Tik demokratinė Baltarusija, nepriklausoma nuo Rusijos, nekels grėsmės", - konferencijoje kalbėjo K. Budrys.

Kalbėdamas apie Baltarusijos vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, ministras pažymėjo, kad Lukašenkos režimas tapo aktyviu agresijos bendrininku, leidžiančiu naudoti savo teritoriją kariniams veiksmams, prisidedančiu prie priverstinio ukrainiečių vaikų deportavimo ir represijų prieš karo kritikus Baltarusijoje.

"Suverenitetas iš esmės prarastas - Baltarusija jau nuo 2021 m. tapo fronto zona. Hibridinės priemonės - dezinformacija, pasienio provokacijos, "Zapad-2025" karinės pratybos - jau naudojamos prieš ES kaimynus ir atsakomybė už tai taip pat tenka A. Lukašenkos režimui", - teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

K. Budrio teigimu, visa tai, ypač "Zapad-2025" pavyzdys, rodo, kad Baltarusija tampa ilgalaike Rusijos karinės infrastruktūros dalimi, galinčia prisidėti prie būsimų konfliktų. Todėl tai jau nebe tik nacionalinis klausimas - tai visos Europos saugumo iššūkis.