K. Budrys Varšuvoje: Irano veiksmai, piliečių saugumas ir NATO gynybos stiprinimas – tiesioginiai Europos saugumo klausimai

Kovo 4 d. neformaliame Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) ministrų susitikime dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su dar devynių valstybių užsienio reikalų ministrais ir ES Vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas aptarė situaciją Irane ir visame Artimųjų Rytų regione, konflikto paveiktose šalyse įstrigusių piliečių saugumo klausimus, atgrasymo ir gynybos stiprinimą NATO pafrontės valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, pasirengimą Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje, Hagos įsipareigojimų įgyvendinimą.

BJVT susitiikimas vyksta šios 1992 m. įsteigtos tarpvyriausybinės organizacijos reformos kontekste, siekiant sustiprinti jos vaidmenį sprendžiant aktualius regiono saugumo ir gynybos klausimus.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog situacijos Artimųjų Rytų regione deeskalacija ir stabilizavimas yra aktualus tarptautinio saugumo interesas.

"Irano atakos ir destruktyvūs veiksmai yra rimtas destabilizuojantis veiksnys Artimųjų Rytų regiono, Europos ir viso pasaulio saugumui. Konflikto paveiktose šalyse šiuo metu yra įstrigę tūkstančiai Europos Sąjungos piliečių, tarp jų - ir Lietuvos. Jų saugumas šiuo metu yra absoliutus prioritetas. Būtent todėl deeskalacija, grįžimas prie diplomatinių pastangų ir glaudi Europos valstybių koordinacija teikiant konsulinę bei kitą pagalbą regione esantiems piliečiams yra kryptys, į kurias privalome sutelkti visą dėmesį", - sakė K. Budrys.

Ministras taip pat pabrėžė, jog Iranui - valstybei, kurios režimas toliau represuoja savo žmones, kelia branduolinę grėsmę, vykdo išpuolius prieš kaimynines valstybes ir remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, neturi būti leista įgyti branduolinio ginklo.

Aptariant NATO gynybinių pajėgumų stiprinimą ir Baltijos jūros regiono saugumo klausimus, ministras išskyrė keturis prioritetus, kuriuos būtina įtvirtini vasarą Ankaroje rengiamo NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje.

Aljanso vienybės išlaikymas, sparti pažanga siekiant Hagoje užsibrėžto tikslo didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. šalies BVP, NATO atgrasymo stiprinimas su ypatingu dėmesiu oro gynybai ir nuosekli parama Ukrainai - Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tai geopolitinės realybės diktuojami tikslai, kuriuos pasiekus bus stiprinama Aljanso parengtis atremti kylančias grėsmes.

"NATO gynybos stiprinimas turi būti ne popierinės deklaracijos, o su pilna atsakomybe įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai. Delsti negalime, Hagoje užsibrėžtas tikslas pasiekti 5 proc. 2035 m., yra ne tik per mažai ambicingas, bet ir per vėlus. Toks tempas neatitinka realių poreikių ir potencialių grėsmių masto. Kiekviena delsimo diena silpnina mūsų atgrasymą, o ryžto trūkumas būtų didžiausia dovana potencialiam agresoriui", - sakė K. Budrys.

Pasak ministro, Lietuva visiškai įgyvendina Hagos įsipareigojimus ir šiemet gynybai skiria 5,38 proc. BVP - 4,8 mlrd. eurų. Tai didžiausias gynybos biudžetas šalies istorijoje. Lietuva tikisi, kad ir kitos NATO valstybės narės kuo greičiau pasieks bent 3,5 proc. BVP finansavimo lygį pagrindinėms gynybos reikmėms, nes papildomos su gynyba susijusios išlaidos negali nustelbti investicijų į realius karinius pajėgumus.

Svarbiu regioniniu prioritetu K. Budrys, įvardino NATO misijas "Eastern Sentry" ir "Baltic Sentry", kurios jau duoda apčiuopiamų rezultatų - mažėja oro erdvės pažeidimų, dronų aktyvumo ir priešiškų veiksmų, nukreiptų į povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje. Lietuva ragina sąjungininkus užtikrinti visapusišką šių operacijų aprūpinimą pajėgumais, kad jos galėtų veikti maksimaliai efektyviai.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi išlikti NATO politinės darbotvarkės centre. Todėl Lietuva remia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pakvietimą dalyvauti viršūnių susitikime Ankaroje, siekiant išlaikyti nuoseklų politinį ir praktinį Aljanso įsipareigojimą Ukrainai.

Susitikime taip pat kalbėta branduolinio atgrasymo bei kitais aktualiais klausimais.