R. Kaunas su Danijos gynybos ministru aptarė oro erdvės pažeidimus: Europa susiduria su tuo pačiu hibridiniu iššūkiu

Šiandien krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas susitiko su Lietuvoje viešinčiu Danijos gynybos ministru Troels Lund Poulsen. Pokalbio metu ministrai aptarė regiono saugumo situaciją, Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai 2027 m. darbotvarkę, NATO saugumo stiprinimo, oro gynybos, kibernetinio saugumo ir paramos Ukrainai klausimus.

Ministras R. Kaunas padėkojo Danijai už reikšmingą indėlį į NATO rytinio flango saugumą. Šalis jau aštuonis kartus dalyvavo NATO Baltijos oro policijos misijoje, taip pat aktyviai prisideda prie NATO daugianacionalinės kovinės grupės Latvijoje ir operacijos "Rytų sargybinis" (angl. Eastern Sentry) Lenkijoje. Be to, NATO pajėgų integravimo vienetui (NFIU) Lietuvoje dešimtmetį vadovavo Danijos kariuomenės karininkai.

Aptardami saugumo regione situaciją ministrai daug dėmesio skyrė kovos su hibridinėmis atakomis aptarimui. "Oro erdvės pažeidimai, nukreipti į oro uostus ir karines bazes rodo, kad Europa susiduria su tuo pačiu hibridiniu iššūkiu. Siekiant užtikrinti Europos saugumą būtina kuo skubiau įgyvendinti savalaikes ir tinkamu finansavimu paremtas EU iniciatyvas "Rytų flango sargybinis" ir "Europos dronų gynybos iniciatyva", - kalbėjo ministras.

Susitikimo metu ministrai daug dėmesio skyrė paramos Ukrainai klausimams. R. Kaunas padėkojo Danijai už dalyvavimą Išminavimo koalicijoje, kuriai vadovauja Lietuva ir Islandija. 2024-2025 metais koalicija padarė reikšmingą pažangą - sėkmingai parengė ir aprūpino aštuonis Ukrainos išminavimo batalionus, o praėjusių metų pabaigoje surinko 119 mln. eurų finansavimą būtinos išminavimo įrangos įsigijimams.

"Lietuva laikosi savo įsipareigojimo prisidėti prie Norinčiųjų koalicijos ir dislokuoti pajėgas, kai bus pasiektas taikos susitarimas arba paliaubos. Taikos palaikymas turi būti paremtas realų atgrasymo poveikį turinčiomis pajėgomis ir stipria oro bei antidronine gynyba, o šių pastangų sėkmei svarbus JAV indėlis", - teigė R. Kaunas.

Kartu ministrai apsikeitė patirtimi vystant bendrą gynybos technologijų gamybą su Ukraina siekiant stiprinti abiejų šalių gynybos pramonę ir pajėgumus.

Pokalbio apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai 2027 m. metu krašto apsaugos ministras susipažino su Danijos patirtimi pirmininkaujant praėjusių metų antroje pusėje ir pabrėžė, kad Lietuva sieks išlaikyti nuoseklią darbų kryptį. R. Kaunas pažymėjo, kad Lietuvos darbotvarkės prioritetas bus ES ir Euroatlantinio regiono saugumo ir gynybos stiprinimas užtikrinant visapusišką ir savalaikę paramą Ukrainai, tvarų ES gynybos industrijos vystymą ir pakankamą gynybos finansavimą.

Diskusijoje apie NATO saugumo stiprinimą R. Kaunas akcentavo būtinybę Europai prisiimti finansinę atsakomybę Aljanso stiprinimui, pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos ir užtikrinti reikšmingą sąjungininkų buvimą regione. Ministras taip pat informavo, kad Lietuva rems didesnį NATO dėmesį Tolimosios Šiaurės (angl. High North) saugumo stiprinimui. Kartu R. Kaunas plačiau pristatė Vokietijos brigados Lietuvoje priėmimo progresą ir Lietuvos teikiamą priimančiosios šalies paramą JAV kariams. Praėjusių metų pabaigoje Pabradėje buvo atidaryta nauja nuolatinė infrastruktūra, į kurią persikėlė spalio 3 d. į Lietuvą atvykusi jau 12-oji JAV karinių pajėgų rotacija

Lietuva ir Danija vysto ilgametę strateginę partnerystę gynybos srityje. Ši valstybė buvo pirmoji Lietuvos partnerė tarptautinėse operacijose - 1994-1996 m. Lietuvos kariai Danijos bataliono sudėtyje dalyvavo pirmojoje tarptautinėje operacijoje Kroatijoje.

Danija reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vystymo teikdama ankstyvą paramą Lietuvos ginkluotųjų pajėgų plėtrai ir tikslinę pagalbą pasirengimo ir derybų dėl narystės ES ir NATO proceso laikotarpiu. Nuo 1993 m. Danijos savanorių pajėgos taip pat rengia įvairius mokymus KASP savanoriams. Danijos ir Lietuvos kariai dalyvauja bendrose pratybose.