Vyriausybės darbai: žmogaus ir valstybės saugumui, gerovei ir atsparumui

Pirmųjų šimto kadencijos dienų slenkstį peržengusi XX-oji Vyriausybė, vadovaujama Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės, vykdo Vyriausybės programoje numatytus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdama labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialiniam saugumui, valstybės gynybinių pajėgumų ir atsparumo stiprinimui.

"Dirbdama nepaprastomis aplinkybėmis, pareikalavusiomis itin daug dėmesio ir susitelkimo hibridinių iššūkių sprendimui, Vyriausybė laikėsi deklaruotos krypties ir savo įsipareigojimo: stiprinti valstybę ir kiekvieną jos žmogų, užtikrinti, kad kiekvienas šalyje jaučiasi matomas ir nepamirštas, o jo orumas ir laisvė yra gerbiami", - sako Vyriausybės vadovė I. Ruginienė.

Saugus žmogus saugioje valstybėje

XX-ajai Vyriausybei pradėjus darbą, suaktyvinta kova su hibridinėmis grėsmėmis ir pavojingu būdu gabenama kontrabanda, sustiprinta nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsauga, sukurtos palankesnės sąlygos gynybos pramonės vystymui, gerinamos tarnybos sąlygos šauktiniams ir sąjungininkų kariams, sutarta dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje įkurti poligonai.

Svarbius darbus šalies saugumo stiprinimo labui tęsti leis metų pabaigoje priimtas rekordinis gynybos biudžetas, atitinkantis 5,38 proc. BVP.

Europos saugumui glaudžiai susijus su Ukrainos saugumu ir ateitimi, Lietuva tęsė ir toliau tęs aktyvią paramą užpultai šaliai - nuo šalies gynybinių poreikių iki paramos Rusijos tikslingai atakuojamai energetikos infrastruktūrai, įsitraukimo į šalies atstatymo ir atsigavimo projektus.

Lietuva ėmėsi lyderystės ir nuosekliu darbu stiprino Europos saugumą. Lietuvai aktyviai teikiant siūlymus, spalį patvirtintas 19-asis sankcijų Rusijai paketas, kuriuo dar labiau apribotos šalies agresorės galimybės finansuoti karą ir naudotis pažangiomis technologijomis, taip pat sustiprinta kova su Rusijos šešėlinio laivyno veikla. Reaguojant į Baltarusijos vykdomas hibridines atakas, Lietuvos teikimu išplėstas ES sankcijų režimas Baltarusijai - įtraukti papildomi kriterijai, skirti apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir užkirsti kelią informacijos manipuliavimui.

Žmonių pajamos ir socialinė apsauga

Praėjusių metų pabaigoje patvirtintame 2026 m. valstybės biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui numatyta 1,06 mlrd. eurų, iš jų 554,2 mln. eurų dirbančiųjų pajamų didinimui.

Tai užtikrina realų įvairių sričių darbuotojų atlyginimo augimą: mokytojų užmokestis "į rankas" auga vidutiniškai 157 Eur, akademinių darbuotojų 177 Eur, trenerių 128 Eur, gydytojų 103 Eur, slaugytojų 127 Eur, rezidentų 313 Eur, kultūros ir meno darbuotojų 62 Eur.

Statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas padidintas 7 proc., o labiausiai patyrę pareigūnai nuo metų pradžios kas mėnesį papildomai gaus 300 Eur kompensaciją už ilgalaikę tarnybą. Kompensacijos pasieks ir muitinės bei bausmių vykdymo sistemų pareigūnus.

Senatvės pensijos nuo šių metų padidėjo 12 proc.; vidutinė pensija atitinkamai ūgteli 80 eurų, o su būtinuoju stažu - 90 eurų.

Kartu baigtas įgyvendinti dar XIX-osios Vyriausybės kadencijos metu inicijuotas gyventojų ilgai lauktas pokytis - II-osios pensijų kaupimo pakopos patobulinimai, suteikiantys daugiau lankstumo ir laisvės disponuojant asmeninėmis santaupomis.

Pirmojo Vyriausybės šimtadienio laikotarpiu patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymo pakeitimai užtikrins taiklesnę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims ir didesnę pagalbą vienišiems tėvams, o dėka pakoreguotos nedarbo išmokų sistemos gerės priešpensinio amžiaus darbuotojų padėtis.

Nuo šių metų įsigalioja ir asmenims su negalia aktuali naujovė - įtvirtinta teisė į išlaidų kompensaciją šuns pagalbininko parengimui.

Pajamos auga ir mažiausią atlygį gaunantiems dirbantiesiems - MMA šiemet padidintas iki 1153 eurų (11,1 proc.).

Pokyčiai kitose srityse: nuo didmiesčio iki kaimo vietovių

Siekiant sustiprinti kultūros vaidmenį esminiuose valstybei procesuose, įtvirtinti kultūros politikos prioritetus ir užtikrinti kūrybinio sektoriaus tvarumą, inicijuotas ilgalaikio strateginio dokumento parengimas - Nacionalinė kultūros darbotvarkė 2026-2040.

Nuo šių metų pradžios įtvirtintas reikalavimas Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams, dėl kurio aktyviai diskutuota viešojoje erdvėje - parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsienio piliečiai privalo užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba ne žemesniu kaip baziniu kalbos mokėjimo lygiu.

Sveikatos apsaugos srityje, patvirtinus naują paciento priemokų tvarką, tikimasi efektyviai sumažinti eiles gydymo įstaigose ir didinti paslaugų prieinamumą - gyventojai galės kreiptis PSDF apmokamų paslaugų tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

Žemės ir maisto ūkį pernai pripažinus nacionaliniam saugumui svarbia sritimi, auga dėmesys ir šiam sektoriui. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pakeitimai, kuriems pritarė Europos Komisija, padės sustiprinti šalies ūkių atsparumą, konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą ūkininkaujantiems.

Gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje - vienas iš XX-osios Vyriausybės programinių įsipareigojimų, kurio vykdymą užtikrinti padės nuo sausio veikianti Valstybinis kelių fondas. Jis sukurs prielaidas stabiliam svarbiausių kelių infrastruktūros projektų finansavimui.

Kelias į regionų stiprinimą neatsiejamas nuo pasitikėjimo savivalda ir jos savarankiškumo įgalinimo - tai atliepiant tęsiami žemės valdymo modelio pokyčiai. Kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota valdyti savivaldybėms, kurios galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus.

Energetikos srityje dėl vykdomų paramos priemonių Lietuvoje jau yra daugiau nei 172 000 gaminančių vartotojų. Lyginant su 2024 m., tai yra beveik 38 proc. daugiau. Toliau stiprinama šalies energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinančių išteklių plėtra, kritinės infrastruktūros apsauga ir atsparumas. Taip pat nuo sausio 1-osios visuomeniniame elektros tiekime esantiems pažeidžiamiems vartotojams energijos kaina sumažinta 4 centais už kilovatvalandę, neperkeliant naštos kitiems vartotojams.

Lietuvos ekonomikos augimui skatinti rūpinamasi investiciniu klimatu: lapkritį įsigalioję pakeitimai leidžia investuotojams projektus pradėti gerokai greičiau - sutrumpintos leidimų, planavimo ir statybų procedūros. Tai suteikė postūmį anksčiau inicijuotai žaliojo koridoriaus iniciatyvai, nuo kurios pradžios jau sudarytos 22 stambaus projekto investicijų sutartys: planuojama pritraukti 1,725 mlrd. eurų investicijų ir sukurti 5,1 tūkst. naujas darbo vietas

Diskusija - sprendimų priėmimo kelias

Reikšmingi pokyčiai kuriami per bendradarbiavimą su socialiniais partneriais - laikydamasi šios nuostatos Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė nuo kadencijos pradžios tęsia susitikimus su įvairiomis visuomenės grupėmis: darbdaviais ir profsąjungomis, savivaldos atstovais ir vietos bendruomenėmis, ūkininkais ir gamtosaugininkais, žmogaus teisių ir tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, lankėsi Lietuvos regionuose. Diskusija, kaip pažymi, Vyriausybės vadovė, yra vienintelis tvarių sprendimų kelias.

Šių metų valstybės biudžetas orientuotas į XX-osios Vyriausybės įsipareigojimus, prioritetą teikiant ženkliam žmonių pajamų ir socialinės apsaugos stiprinimui, krašto poreikių užtikrinimui dėka rekordinio finansavimo bei nuosekliam investicijų augimui visose strateginėse srityse. Tai leis tęsti svarbius darbus ir šiais, 2026-aisiais, metais.

Atnaujinimo data: 2026-01-12

Taip pat skaitykite:

Premjerė sveikina Lietuvos ortodoksus (stačiatikius) ir sentikius šv. Kalėdų proga

Premjerė susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru

"Laisvės liepsna iš kartos į kartą": kvietimas minėti Sausio 13-osios - Laisvės gynėjų dienos 35-metį

Nuo sausio didėja pedagoginių darbuotojų, bibliotekininkų atlyginimai

Vyriausybė pratęsė nacionalinių eksporto kontrolės priemonių galiojimą iki 2027 m.