Prezidentas Helsinkyje: Europos saugumas ginamas Rytų flange

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Helsinkyje dalyvavo Rytų flango šalių viršūnių susitikime, kurį inicijavo Suomijos Ministras Pirmininkas Petteris Orpo. Susitikime dalyvavo Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Bulgarijos ir Rumunijos vadovai.

Viršūnių susitikime lyderiai aptarė rytinio NATO ir Europos Sąjungos flango saugumo stiprinimą, atsaką į augančias karines ir hibridines grėsmes bei ES iniciatyvos "Eastern Flank Watch" koncepciją.

Prezidentas susitikime pabrėžė, kad šiandien Rytų flange kasdien tikrinamas Europos atsparumas. Pasak šalies vadovo, Rusija kelia grėsmę visam Europos žemynui, o hibridinės atakos tampa vis intensyvesnės.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva šias grėsmes patiria tiesiogiai - pastaraisiais mėnesiais iš Baltarusijos vykdomi koordinuoti hibridiniai veiksmai kėlė grėsmę civilinei aviacijai, lėmė pakartotinius oro uostų uždarymus, sutrikdė tūkstančių keleivių keliones ir padarė reikšmingą ekonominę žalą. Dėl šių priešiškų veiksmų Lietuva paskelbė ekstremaliąją situaciją šalyje.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rytų flango gynyba turi tapti vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, taip pat ir rengiant kitą Daugiametę finansinę programą. Prezidentas palankiai įvertino Europos Komisijos pastangas stiprinti Rytų Europos šalių sienas, įgyvendinant Baltąją knygą "Europos gynyba: pasirengimas 2030".

Prezidentas akcentavo, kad šiuolaikinė sienų gynyba neapsiriboja fizine infrastruktūra. Ji apima ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos sistemas, kovos su bepiločiais orlaiviais ir oro gynybos pajėgumus, kontrmobilumo priemones bei visapusišką atsaką į hibridines grėsmes.

Sveikindamas "Eastern Flank Watch" iniciatyvą, Prezidentas pabrėžė, kad ji turi papildyti jau vykdomus projektus. Lietuva kartu su Estija, Latvija, Lenkija ir neseniai prisijungusia Suomija įgyvendina "Rytų skydo" ir "Baltijos gynybos linijos" projektus, kurie yra suderinti su NATO gynybos planavimu ir stiprina kolektyvinę gynybą realiais pajėgumais.

Prezidentas taip pat išskyrė paramos Ukrainai svarbą. "Ukraina yra pirmoji Europos gynybos linija. Be saugios Ukrainos nebus saugios Europos", - pabrėžė šalies vadovas, ragindamas toliau didinti karinę paramą Ukrainai ir integruoti jos kovinę patirtį į bendras Europos gynybos pastangas.

Prezidentas priminė, kad Lietuva rodo lyderystę didindama gynybos finansavimą - kitais metais šalies gynybos biudžetas sieks 5,38 proc. BVP, daugiau nei pusę lėšų skiriant modernizacijai. Mūsų šalis nuosekliai laikosi įsipareigojimo kasmet Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP karinei paramai.

Viršūnių susitikimo metu šalių vadovai priėmė bendrą deklaraciją. Su visu deklaracijos tekstu galima susipažinti čia.