K. Budrys Dubrovniko forume: turime stiprinti atgrasymą, investuoti į gynybą ir išlaikyti vienybę

Birželio 27 d. laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Kęstutis Budrys dalyvavo Dubrovniko forume Kroatijoje. Šių metų Forumo pagrindinė tema - besiformuojanti daugiapolė pasaulio tvarka ir jos poveikis tarptautiniams santykiams.

Kęstutis Budrys pasisakė panelyje "Naujoje saugumo realybėje: šiuolaikinis karas, gynybos pramonė ir Europos strateginiai pasirinkimai".

K. Budrys pabrėžė, kad Europos ir euroatlantinio saugumo aplinka išgyvena esminius pokyčius, reikalaujančius ryžtingų ir koordinuotų sprendimų. Pasak ministro, pasaulis susiduria su didėjančiu neapibrėžtumu, o ilgą laiką stabilumą užtikrinusi geopolitinė tvarka patiria vis didesnį spaudimą.

"Euroatlantinio saugumo aplinka iš esmės keičiasi - nestabilumo zonos plečiasi, autoritarinės valstybės veikia vis drąsiau ir koordinuočiau, o galios politika iš naujo formuoja pasaulinę saugumo architektūrą", - teigė K. Budrys. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose bei augantis Kinijos ir Šiaurės Korėjos aktyvumas rodo vis glaudesnį saugumo iššūkių susipynimą skirtinguose regionuose.

Ministras pabrėžė, kad transatlantinis ryšys išlieka kertinis Europos saugumo pagrindas. Pasak jo, NATO patikimumas ir kolektyvinė gynyba tiesiogiai priklauso nuo stiprios JAV lyderystės ir buvimo Europoje. "Transatlantinis ryšys, patikrintas istorijos ir krizėse įrodęs savo vertę, tebėra mūsų saugumo pamatas. Stiprus JAV buvimas Europoje yra nepakeičiamas - tiek kaip atgrasymo priemonė, tiek kaip aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", - sakė jis.

K. Budrys pažymėjo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą ankstesnė Europos saugumo architektūra faktiškai žlugo, o pati Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme. Ministras išvardijo hibridines ir karines Kremliaus veiklas - nuo bepiločių ir naikintuvų provokacijų iki kibernetinių atakų, dezinformacijos ir sabotažo - kurios rodo platesnius imperialistinius tikslus. "Rusija testuoja mūsų ryžtą, siekia destabilizuoti visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai. Tai nuosekli strategija, nukreipta prieš mūsų saugumą ir gerovę", - pabrėžė ministras.

Kalbėdamas apie Europos strateginius pasirinkimus, K. Budrys išskyrė tris esmines kryptis: Ukrainos pergalės užtikrinimą ir jos euroatlantinę integraciją, skubų Europos gynybos stiprinimą bei investicijas į NATO ir transatlantinius ryšius. Pasak jo, būtent Ukrainoje sprendžiasi būsima Europos saugumo architektūra. "Ukraina kovoja ne tik už save - ji kovoja ir už taikią Europos ateitį. Tik sustabdę Rusijos imperialistines ambicijas Ukrainoje, galime galutinai užkirsti kelią agresyviam teritorijų užgrobimui. Todėl mūsų parama turi būti ilgalaikė, nuspėjama ir pakankama", - teigė ministras, pabrėždamas būtinybę didinti tiek nacionalinę, tiek ES ir NATO paramą.

Ministras taip pat akcentavo būtinybę spartinti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, pavadindamas narystę stipriausia nekarine saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visam regionui. Jis paragino siekti, kad Ukraina taptų ES nare iki 2030 metų, kartu išlaikant jos narystės NATO perspektyvą.

Didelį dėmesį K. Budrys skyrė Europos gynybos stiprinimui. Anot jo, europiečiai turi tapti lygiaverčiais saugumo partneriais JAV, prisiimdami didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam būtina reikšmingai didinti gynybos finansavimą, užpildyti kritinius pajėgumų trūkumus ir plėsti gynybos pramonės gamybą.

"Jei norime atgrasyti Rusiją, turime ją pranokti gamyba. Šiandienos skaičiai rodo aiškų atsilikimą - o tai reiškia, kad turime veikti greitai ir ryžtingai. Europos gynybos pramonės stiprinimas tampa kritiniu uždaviniu", - sakė ministras. Jis pabrėžė, kad nors Europos investicijos į gynybą auga, būtina užtikrinti, kad pramonė gebėtų efektyviai įsisavinti lėšas ir greitai tiekti reikalingus pajėgumus.

Apibendrindamas ministras pabrėžė, kad esamoje saugumo aplinkoje reikia keisti požiūrį visais lygmenimis - politiniu, kariniu ir visuomeniniu. "Turime ne tik prisitaikyti prie naujos realybės, bet ir veikti iš anksto - stiprinti atgrasymą, investuoti į gynybą ir išlaikyti vienybę. Sena taisyklė išlieka aktuali: jei nori taikos, ruoškis karui", - teigė K. Budrys.