Didėjantis gynybos finansavimas – ne tik stipresnė kariuomenė, bet ir nauda ekonomikai

Augantis gynybos finansavimas reiškia ne tik galimybes stiprinti Lietuvos kariuomenę, bet ir solidesnę grąžą šalies ekonomikai. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, daugiau kaip pusė - apie 62 proc. - gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje. Šie duomenys apima 2015-2025 metų laikotarpį, kai gynybos finansavimas sparčiai augo.

Didesnis biudžetas reiškia ir didesnius pirkimus iš užsienio tiekėjų. Pagal galiojančią tvarką, sandoriai, viršijantys 5 mln. eurų, privalo apimti apie 30 proc. pramoninio bendradarbiavimo su vietos įmonėmis. Tai gali reikšti tiek technologijų perdavimą, tiek gamybos perkėlimą į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2024 m. įsigyjant "Mercedes-Benz" G klasės visureigius, buvo įgyvendintas 25 proc. pramoninis bendradarbiavimas - viena Lietuvos įmonė gavo apie 17 mln. eurų vertės kontraktą komponentų montavimui. Tokie projektai atveria platesnes galimybes Lietuvos verslui tapti gynybos tiekimo grandinės dalimi.

Pramoninio bendradarbiavimo sutarčių, planuojamų sudaryti 2025-2026 m. su užsienio gamintojais, preliminari vertė, kuri liktų Lietuvoje 2025-2030 m., - apie 700 mln. eurų. Be to, gynybos technologijų programai, skirtai mokslo ir tyrimų plėtrai, 2021-2027 m. numatyta 5 mln. eurų. Šios programos lėšomis jau finansuojami tokie projektai kaip skraidančio šaudmens kūrimas, lazeriniai sprendimai gynybos pajėgumams stiprinti bei minų aptikimo platformos vystymas.

Užsienio gamintojų pritraukimas steigti gamybos ar surinkimo linijas Lietuvoje taip pat kuria reikšmingą ekonominę naudą. Vykdant didelius gynybos projektus planuojama sukurti apie 400 naujų darbo vietų - daugiausia technologijų, inžinerijos, IT, kibernetikos ir logistikos srityse. Pavyzdžiui, "Rheinmetall" amunicijos gamykla sukurs apie 200 naujų darbo vietų ir prisidės prie regioninės ekonomikos augimo.

Didėjant investicijoms į gynybą, gerėja ir šalies įvaizdis tarptautinėje arenoje - tai skatina užsienio investuotojų susidomėjimą, technologijų bei gamybos procesų perkėlimą į Lietuvą ir vietos tiekimo grandinių plėtrą.

Dauguma krašto apsaugos sistemos infrastruktūros projektų taip pat įgyvendinami su lietuviškų įmonių dalyvavimu. Pavyzdžiui, Rūdninkų karinės bazės I etapo projekto vystyme dalyvauja tik lietuviškos įmonės. II-ame Rūdninkų karinės bazės etapo vystyme taip pat dalyvaus lietuviškos įmonės. Pabradės bazės projektai vykdomi panašiu principu, užtikrinant vietos verslo įtraukimą.

srž. sp. K. Kavolėlis / KAM nuotr.