Seimo LVŽKŠS frakcijos pranešimas: „Siūloma papildomai skatinti reinvestuojamą pelną: verslui siūlomos patrauklios sąlygos technologiniam atsinaujinimui“

Seimo LVŽKŠS frakcijos pranešimas: "Siūloma papildomai skatinti reinvestuojamą pelną: verslui siūlomos patrauklios sąlygos technologiniam atsinaujinimui"

2026 m. birželio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Į modernias technologijas investuojančios įmonės galėtų pasinaudoti didesne pelno mokesčio lengvata. Seime Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių iniciatyva registruojami Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama paskatinti verslą reinvestuoti pelną į robotizaciją, automatizaciją, dirbtinį intelektą ir kitus produktyvumą didinančius sprendimus. Iniciatyvą palaiko Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pagal siūlomus pakeitimus, įmonės investicijoms į pažangias technologijas galėtų taikyti dvigubą - 200 proc. - investicijų atskaitymą iš apmokestinamojo pelno.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojos Aušrinės Norkienės, Lietuvos ekonomikos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo įmonių gebėjimo investuoti į technologinį atsinaujinimą, kuris veda link galimybių gaminti daugiau ir prekiauti pasauliniu mastu.

"Norime sudaryti daugiau paskatų įmonėms reinvestuoti uždirbtą pelną į modernias technologijas. Tai investicijos, kurios didina našumą, stiprina konkurencingumą ir leidžia kurti geriau apmokamas darbo vietas", - sako Valius Ąžuolas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu susiduria ne tik su konkurencingumo iššūkiais, bet ir su papildomu spaudimu dėl geopolitinės situacijos bei augančių energijos kainų.

Pasak jo, sparčiau investuoti į pažangias technologijas būtina tam, kad Lietuvos pramonė galėtų išlikti konkurencinga eksporto rinkose ir būtų atsparesnė išoriniams ekonominiams sukrėtimams.

"Mūsų skaičiavimai rodo, jog Lietuvai siekiant 80 proc. ES vidurkio 2030 m., reikalingas 2 proc. spartesnis metinis produktyvumo augimas. Paspartinus našumo augimą iki 3,8 proc., 2050 m. šalies BVP siektų 63 mlrd. eurų. Augant BVP didėtų galimybės finansuoti tokias valstybės valdymo sritis kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga, gynyba. Lietuvos rinkoje yra susidariusi situacija, kai darbdaviai siekdami išlaikyti darbuotojus, didina jų atlyginimus, tačiau darbo našumas ir sukuriama vertė reikšmingai nesikeičia. Ilgalaikėje perspektyvoje įmonės tarptautinėse rinkose taptų konkurencingesnės, jei atlyginimų didėjimas būtų lydimas darbo našumo augimu ", - sako E. Grikšas.

Siūloma lengvata būtų taikoma investicijoms į 14 pažangių technologijų sričių. Tarp jų - robotikos ir automatizacijos sprendimai, dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos sistemos, pramoninis daiktų internetas, skaitmeninio dvynio technologijos, pažangios kokybės kontrolės sistemos, autonominės logistikos sprendimai, pažangios energetinio efektyvumo ir dekarbonizacijos technologijos.

Lengvata būtų taikoma ne tik technologijų įsigijimui, bet ir jų diegimo sąnaudoms - instaliavimui, integracijai, testavimui bei darbuotojų apmokymui.

Tarptautinė praktika rodo, kad investicijos į automatizaciją ir robotizaciją didina darbo našumą, eksporto potencialą ir įmonių konkurencingumą. Pagal atliktus vertinimus, siūloma lengvata galėtų paspartinti Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimą maždaug 0,25 procentinio punkto kasmet, metines investicijas didinti apie 2,3 proc. sparčiau, o kasmet sukurti apie 1,7 tūkst. naujų darbo vietų.

Remiantis tarptautiniais duomenimis, Lietuva pagal pramonės robotizacijos lygį vis dar ženkliai atsilieka nuo pažangiausių pasaulio ekonomikų ir ES vidurkio. Vokietijoje 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka apie 429-449 pramoniniai robotai, o ES vidurkis siekia apie 219-231 robotą. Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis sudaro vos apie 15-20 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų - tai yra tik apie 9 proc. ES vidutinio robotizacijos lygio. Pasauliniu mastu lyderiauja Pietų Korėja, kur 10 tūkst. gamybos darbuotojų tenka apie 1 000 pramoninių robotų, taip pat Japonija (apie 450) ir Kinija (apie 470 robotų).

Šie skaičiai rodo, kad automatizacija ir robotizacija tampa vienu svarbiausių pramonės konkurencingumo veiksnių, o Lietuvai būtina spartinti technologinę transformaciją siekiant išlikti konkurencingai tarptautinėse rinkose.

Ši iniciatyva taip pat prisideda prie Ekonomikos ir inovacijų ministro E. Grikšo plano "3i", apimančio investicijas, inovacijas ir institucijas.

Įstatymo projektu taip pat siūloma suteikti Inovacijų agentūrai teisę teikti ekspertines išvadas dėl investicinių projektų atitikties nustatytiems kriterijams. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti aiškesnį ir vienodesnį lengvatos taikymą verslui.

Pakeitimų tikslas - kaip sako Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pirmininko pavaduotojas Eimantas Kirkutis - skatinti reinvestuoti pelną į produktyvumą didinančias technologijas, didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir spartinti šalies ekonomikos transformaciją.

Daugiau informacijos:

Seimo Pirmininko pavaduotoja

Aušrinė Norkienė

Tel. 0 (5) 209 6956, mob. +370 650 50 925

El. p. [email protected]