Ministras R. Kaunas Valstybės gynimo taryboje pristatė divizijos vystymo ir Baltijos gynybos linijos eigą

Šiandien Valstybės gynimo taryboje (VGT) krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pristatė pažangą vystant nacionalinę diviziją ir Baltijos gynybos liniją.

Divizijos plėtra

Krašto apsaugos ministerija nacionalinės divizijos vystymui skiria ypatingą prioritetą daug dėmesio teikdama modernizacijai, personalo pritraukimui, kokybiškam parengimui ir aprūpinimui. Praėjusiais metais VGT pritarė, kad tam būtina skirti 5-6 proc. BVP siekiantį finansavimą. 2026 metų gynybos biudžete net 2 mlrd. eurų numatyta ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams.

"Nuo priimto sprendimo vystyti diviziją Krašto apsaugos ministerija spartina svarbiausius projektus, skirtus kovinės galios didinimui. Perkami tankai "Leopard", haubicos CAESAR, prieštankinės sistemos SPIKE ir JAVELIN, daug dėmesio skiriama ir oro gynybai, kuri yra svarbi divizijos pajėgumų dalis. Dar šiemet į Lietuvą atkeliaus raketinės artilerijos sistemos HIMARS pirmoji baterija. Užbaigus rengimą, prie kurio stipriai prisidėjo Lietuvoje dislokuotas JAV HIMARS vienetas, Lietuvos kariuomenės personalas bus pilnai pasirengęs naudoti šias sistemas. Taip pat šiais metais Lietuvą turėtų pasiekti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS baterija, turime numatytas lėšas mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD, taip pat intensyviai vystysime bepiločių orlaivių, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų ir artilerinių radarų pajėgumus", - kalbėjo ministras R. Kaunas.

Dronai, kaip šiuolaikinė technologija, įrodžiusi savo privalumus šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose, ne tik Ukrainoje, bet ir Izraelyje, vis sparčiau integruojami į Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Vystant dronų pajėgumus perimame Ukrainos patirtis mūšio lauke. Bepiločių orlaivių sistemų plėtra Lietuvos kariuomenėje vykdoma kompleksiškai - jos integruojamos visuose lygmenyse, ypač stiprinant žvalgybinių ir kovinių oro dronų pajėgumus.

Lietuvos kariuomenėje nuosekliai vystomi ir antidroniniai pajėgumai. Vien 2026 metais į antidronines sistemas numatyta investuoti daugiau kaip 200 mln. eurų. Pavasarį planuojama pristatyti pirmuosius "Girrafe" trumpojo nuotolio radarus, šiemet Lietuvos kariuomenę pasieks ir pirmieji pasyvūs radarai "TwinWis".

Ministras pabrėžė, kad dedamos didelės pastangos užtikrinti savalaikį ginkluotės sistemų ar technikos pristatymą į Lietuvą, taip pat vedami intensyvūs pokalbiai dėl naujų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, siekiant užtikrinti geriausią kainą ir pristatymo grafikus. Šiuo metu pasirašyti kontraktai padengia beveik pusę vystomos divizijos technikos ir ginkluotės poreikio.

Baltijos gynybos linija

Aptardamas Europos rytinio flango išorinės sienos gynybos stiprinimo klausimus ministras pristatė Baltijos gynybos linijos projekto įgyvendinimo eigą. Lietuvoje ruošiamasi sistemingam kliūčių išdėstymui trimis ešelonais, stiprinant natūralias, inžinerines ir technines kliūtis bei integruojant jas į nacionalinius ir NATO gynybos planus. Iki 2030 m. planuojama plėsti inžinerinių parkų tinklą, parengti kelių ir tiltų blokavimo infrastruktūrą, atkurti pelkes, atstatyti melioracijos griovius, įrengti ugniavietes, formuoti servitutus pasienio ruože ir kt. Taip pat stiprinamos minų atsargos ir planuojamas priešpėstinių ir jūrinių minų įsigijimas, Klaipėdos jūrų uosto blokavimo priemonės, kovos su dronais pajėgumų plėtra sienos gynybai stiprinti.

Dėl išorinės sienos apsaugos intensyviai bendradarbiaujama su Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija siekiant užtikrinti ES finansavimą kontrmobilumo, gynybos nuo dronų ir kitiems sienos gynybos pajėgumams. Tam tikslui penkios šalys įgyvendina Rytų sienos sargybos iniciatyvą.