GLOBSEC forume Prahoje – Lietuvos ambasados ir tarptautinių partnerių raginimas įamžinti totalitarizmo nusikaltimų aukas memorialu Briuselyje

2025 m. birželio 14 d., Prahoje, GLOBSEC forumo metu, Lietuvos ambasada kartu su Europos atminties ir sąžinės platforma (PEMC) surengė išskirtinį renginį "Istorinė atmintis kaip pasipriešinimo forma: nuo pavogtos istorijos iki vaikų grobimų ir masinių kapų. Renginio metu pabrėžta būtinybė įsteigti memorialą totalitarinių režimų aukoms Briuselyje, kaip bendrą europinį atsaką į istorijos klastojimą ir visų totalitarizmo aukų įamžinimą.

Renginys prasidėjo iškilmingu totalitarizmo aukų pagerbimu - ambasadoriai ir kiti oficialūs atstovai iš Lietuvos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Demokratinės Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos skaitė vardus žmonių, kurie tapo totalitarinių režimų aukomis. Ši tyli duoklė priminė, kad už kiekvieno istorinio fakto slypi žmonių likimai. Renginį pradėjo Lietuvos ambasadorius Čekijoje Rolandas Kačinskas.

"Susirinkome vedini bendro tikslo - užtikrinti, kad atmintis - mūsų istorinė tiesa - išliktų gyva ir neatsiejama Europos politinės bei moralinės darbotvarkės dalis. Istorinė atmintis neturi būti sumažinta iki simbolinių gestų ar retkarčiais vykstančių minėjimų. Ji yra pats demokratijos atsparumo pamatas. Ji padeda mums suprasti dabartį ir nukreipia mūsų sprendimus dėl ateities", - sakė R. Kačinskas.

Renginyje buvo diskutuojama pie tai, kaip autoritariniai režimai iškraipo istoriją, siekdami politinių tikslų, ir kokia iš tiesų yra žmogaus kančios kaina - nuo sovietinių deportacijų ir nacių įvykdytų egzekucijų iki šių dienų Rusijos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant vaikų grobimus. Diskusijos dalyviai vieningai pabrėžė, kad istorija šiandien yra tapusi kovos lauku. Autoritariniai režimai manipuliuoja istoriniais faktais, siekia pateisinti agresiją, ištrinti nusikaltimus ir klaidinti visuomenę. Ypatingas dėmesys skirtas atminčiai ir įamžinimui kaip pasipriešinimo formai - buvo akcentuota, kad memorialas totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms Briuselyje turi tapti gyvu demokratinių vertybių gynimo simboliu, o jį statyti būtina nedelsiant.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Laimonas Talat-Kelpša, Čekijos užsienio reikalų viceministras Eduard Hulicius, buvusi Europos Komisijos narė Věra Jourová, Europos atminties ir sąžinės platformos prezidentas Marek Mutor, ir Memorialo Briuselyje projekto architektas Tszwai So. Renginį moderavo Briuselyje dirbanti žurnalistė Teri Schultz.

Europos atminties ir sąžinės platformos prezidentas M. Mutor dėkojo Lietuvai už Europinę lyderystę, įtvirtinant istorinės atminties klausimus ES darbotvarkėje, išreiškė paramą ir siekį tęsti bendradarbiavimą Lietuvos Pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. metu. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius L. Talat-Kelpša akcentavo kolektyvinių traumų poveikį visuomenių atsparumui. "Kalbėti apie šiuos skaudžius mūsų šalims istorijos puslapius turime tam, kad padėtume patys sau pagyti nuo patirtų kolektyvinių traumų - tik apmąsčiusios tai, ką patyrė, ir su tuo susitaikiusios, mūsų visuomenės įgis atsparumo galimoms įvairioms manipuliacijoms ateityje", - sakė L. Talat-Kelpša.

Tris dienas trukusio GLOBSEC forumo metu gausiai tarptautinei auditorijai Lietuvos ambasados Prahoje iniciatyva taip pat buvo eksponuojama paroda "Po svetimu dangum" apie lietuvių tremtinių gyvenimą Sibiro lageriuose - tai dar vienas indėlis į bendrą Europos istorinę atmintį ir įsipareigojimas garsinti totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro parengtos ekspozicijos pagrindu Čekijos lankytojams adaptuotoje parodoje pasakojama apie trėmimų organizavimą, sudėtingas tremtinių buities ir darbo sąlygas. Paroda papildyta ir asmenine politikos direktoriaus Laimono Talat-Kelpšos šeimos istorija.