Prezidentas susitiko su už demokratiją, teisingumą ir vartotojų apsaugą atsakingu Europos Komisijos nariu Michaeliu McGrathu

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su už demokratiją, teisingumą, vartotojų apsaugą ir kovą su dezinformacija atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu Michaeliu McGrathu. Susitikime aptarti ES atsparumo stiprinimo, istorinės atminties įamžinimo, demokratijos apsaugos, vartotojų teisių bei teisinės valstybės klausimai.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva remia EK pastangas kurti Europos demokratijos skydą - naują iniciatyvą, skirtą kovai su dezinformacija, kišimusi į rinkimus ir informacijos sklaidos manipuliacijomis. Pasak šalies vadovo, būtina užtikrinti koordinuotą ES veikimą šiose srityse, taip pat stiprinti nepriklausomos žiniasklaidos apsaugą, pilietinės visuomenės įgalinimą bei visuomenės atsparumą informacinėms ir hibridinėms grėsmėms.

Valstybės vadovas akcentavo, kad visuomenės atsparumas turi būti kuriamas ne tik per informacinę politiką, bet ir per švietimą, medijų raštingumo ugdymą, pilietinį dalyvavimą bei kultūrinę įvairovę. Tik aktyvūs, informuoti ir atsparūs piliečiai gali užtikrinti tvarų demokratijos pagrindą Europoje. Prezidentas taip pat palankiai įvertino EK siūlymą dėl programos "AgoraEU", kuri jungtų pilietiškumo, demokratijos, istorinės atminties ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimo iniciatyvas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai istorinės atminties klausimas yra vienas iš prioritetų ES darbotvarkėje. Šis klausimas jau buvo iškeltas Europos Vadovų Taryboje ir planuojamas kaip viena iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. temų. Šalies vadovas akcentavo būtinybę užtikrinti totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimą europiniu mastu, skatinti istorikų bendradarbiavimą ir įtvirtinti šias temas švietimo programose.

"Kviečiame Europos Komisiją aktyviai prisidėti prie memorialo totalitarinių režimų aukoms Briuselyje statybos. Sovietų nusikaltimų neįvertinimas tarptautiniu lygmeniu prisidėjo prie šiandieninės Rusijos agresijos prieš Ukrainą, todėl ES turi drąsiai įvardyti istorines tiesas ir imtis veiksmų, padedančių išvengti praeities klaidų", - susitikime pabrėžė Prezidentas, pažymėdamas, kad toks memorialas taptų svarbiu simboliu visai Europai - stiprinančiu bendrą istorinį pasakojimą apie XX a. totalitarinius režimus ir padedančiu užtikrinti, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų.

Susitikimo metu diskutuota apie ES saugumo aktualijas. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad EK skirs daugiau dėmesio ES rytinių sienų apsaugai - ypač įgyvendinant "Rytų flango sargybos" iniciatyvą bei stiprinant strateginius projektus, tokius kaip dronų siena. Pasak Prezidento, šie sprendimai būtini siekiant atremti išorines grėsmes ir užtikrinti visos Europos saugumą.

Kalbėdamas apie kritinės infrastruktūros apsaugą, Prezidentas pabrėžė būtinybę skirti papildomą dėmesį kabelių, ryšių ir energetikos sistemų apsaugai, ypač atsižvelgiant į pastaruosius incidentus Baltijos jūroje bei padidėjusį Rusijos hibridinių atakų pavojų. Jis taip pat akcentavo, kad būtina įtvirtinti bendrą ES požiūrį į infrastruktūros apsaugą ir skirti tam atskirą finansavimą būsimame daugiametės finansinės programos pakete.