Nepaisant didėjančių dujų kainų, kovą elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 47 procentais

Kovą Europoje elektrai brangstant dėl didėjančių gamtinių dujų kainų, Baltijos šalyse elektros kainos mažėjo. Lietuvoje išaugusi saulės generacija ir didelė vėjo gamyba pakeitė brangias gamtines dujas deginančias elektrines, o likusią dalį poreikio užtikrino pigus importas iš Latvijos ir Švedijos. Praėjusį mėnesį vietos elektrinės pagamino daugiau nei tris ketvirtadalius Lietuvos elektros poreikio.

Kovo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su vasariu, sumažėjo 47 proc. nuo 155 Eur / MWh iki 82 Eur / MWh.

Pasak "Litgrid" Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kovą didmeninės elektros kainos mažėjo dėl žemesnio poreikio ir augančių atsinaujinančių išteklių gamybos, taip pat dėl pavasarį išaugusio vandens kiekio Latvijoje, kuris leido stipriai padidinti elektros gamybą hidroelektrinėse.

"Pirmąjį pavasario mėnesį elektros kainos mažėjo beveik per pusę, palyginti su sausiu ar vasariu. Kainų mažėjimą lėmė ne tik atėjus šiltiems orams reikšmingai sumažėjęs elektros poreikis, bet ir gamybą itin padidinusios saulės elektrinės. Kelis tamsiojo metų laikotarpio mėnesius gaminusios minimalius kiekius, kovą saulės elektrinės sugeneravo net 158 GWh - paskutinį kartą toks lygis buvo pasiektas rugsėjį. Dėl to sumažėjo brangesnė šiluminių elektrinių generacija. Svarbus ir vėjo elektrinių indėlis - nors jų gamyba šiek tiek mažėjo, jos vis tiek pagamino 403 GWh ir padengė beveik 40 proc. Lietuvos poreikio", - sako D. Šikšnys.

"Litgrid" Rinkos plėtros skyriaus vadovas pastebi, kad elektros kainas Baltijos šalyse mažiau palietė gamtinių dujų kainų pokyčiai.

"Kovo pradžioje reikšmingai išaugus gamtinių dujų kainoms visame pasaulyje, buvo aktualu stebėti, kaip tai palies Europos elektros kainas. Pavyzdžiui, kai kuriose Vakarų Europos šalyse elektros kainos išaugo keliais eurais: Vokietijoje ir Olandijoje padidėjo iki 99 Eur / MWh, Belgijoje iki 93 Eur / MWh. Prancūzijoje jos buvo mažesnės, bet augimas žymus - nuo 46 Eur / MWh iki 64 Eur / MWh, Lenkijoje šiek tiek mažėjo, bet išliko kur kas didesnės, nei Baltijos šalyse, ir siekė 105 Eur / MWh. Tad galime teigti, kad elektros kainos Baltijos šalyse buvo atsparesnės dujų įtakos šokui, nei kitur. Prie to prisidėjo išaugusi atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba Lietuvoje, tačiau nemažiau svarbūs išlieka ir importo srautai, ypač iš Latvijos. Įdomu, kad nuo kovo 17 d., dėl didėlės hidroelektrinių gamybos Latvijoje, kiekvieną dieną fiksuojamos skirtingos elektros kainos Lietuvos ir Latvijos kainų zonose. Be to, kovą importo srautai iš Latvijos buvo beveik tris kartus didesni, nei iš Švedijos. O pietinėje Švedijos zonoje elektros kaina buvo vos 3,6 Eur / MWh mažesnė, nei Lietuvoje, tai mažiausias skirtumas nuo 2023 m. balandžio", - teigia D. Šikšnys

Skirtingos elektros kainos Baltijos šalyse

Kovą fiksavome skirtingas kainas visose Baltijos šalyse. Vidutinė didmeninė elektros Lietuvoje buvo 82 Eur / MWh, Latvijoje - 75 Eur / MWh, Estijoje - 61 Eur / MWh. Didesnės kainos fiksuotos Lenkijoje - 105 Eur / MWh ir Vokietijoje - 99 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose - apie 20 Eur / MWh.

Vidutinė elektros kaina kovo mėnesį Lietuvos kainų zonoje prieš metus buvo didesnė - 92 Eur / MWh, o 2024 m. siekė 68 Eur / MWh.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1049 GWh, tai yra 29 proc. mažiau nei vasarį. Bendrai Lietuvoje per kovą buvo pagaminta 794 GWh elektros energijos - 4 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 824 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 76 proc. šalies elektros energijos poreikio*.

Daugiausia pagamino vėjo elektrinės

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai - 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija mažėjo 6 proc. nuo 431 GWh iki 403 GWh. Saulės jėgainių gamyba padidėjo daugiau nei tris kartus nuo 46 GWh iki 158 GWh. Hidroelektrinių generacija siekė 85 GWh, šiluminių elektrinių - 82 GWh, o kitų elektrinių generacija - 66 GWh.

Bendras importo kiekis sumažėjo 18 proc. nuo 629 GWh iki 517 GWh, palyginti su vasario duomenimis. Kovą importas iš Latvijos siekė 69 proc., iš Švedijos 26 proc. ir 5 procentus iš Lenkijos. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo beveik tris kartus nuo 88 GWh iki 243 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Švediją - 52 proc., 36 proc. į Lenkiją, o likę 13 proc. į Latviją.

* Pastabos:

1. "Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami "Nord Pool" rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei poreikio ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.

2. Elektros energijos poreikį sudaro Lietuvoje suvartotas elektros energijos kiekis su kaupimo įrenginių (Kruonio HAE ir baterijų sistemų) užkrovimui suvartota elektros energija ir tinklų technologiniais nuostoliais.