Gyventojai klausia: ar suderinamas poligonas su aplinkos apsauga

Seimui svarstant Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinės mokymo teritorijos steigimo klausimą, Krašto apsaugos ministerija tęsia konsultacijas gyventojams. Vienas aktualiausių klausimų - poligono poveikis aplinkai.

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie poveikį aplinkai, teisinį reguliavimą ir praktines apsaugos priemones.

Ar planuojamos fortifikacijos ir kita infrastruktūra nepakenks natūraliems gynybos barjerams (miškams, ežerams, upėms, pelkėms) ir taip nepadarys jo pažeidžiamesnio?

Miškai, pelkės, upės ir ežerai yra svarbi natūrali gynybos dalis, o jų apsauga yra įtvirtinta teisės aktuose. Tai reiškia, kad planuojama infrastruktūra negali silpninti šių natūralių barjerų - jos įrengimą aiškiai riboja įstatymai. Pavyzdžiui, net 20 km ruože nuo sienos su Rusija ir Baltarusija ribojami plynieji miško kirtimai, kad miškai išliktų kaip natūralus barjeras.

Planuojant poligono infrastruktūrą (kelius, šaudyklas ar kitus objektus), taip pat privaloma laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Tai reiškia, kad saugomos ežerų ir upių pakrantės, nepažeidžiamos pelkės, infrastruktūra projektuojama taip, kad kuo mažiau keistų natūralią aplinką.

Ar buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas?

Steigiant poligoną, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nėra atliekamas, nes pagal galiojančius teisės aktus jis nėra privalomas.

Praktika Lietuvoje ir kitose NATO šalyse rodo, kad kariniai poligonai neretai tampa unikaliomis biologinės įvairovės teritorijomis. Poligonai dėl ribotos žmogaus ūkinės veiklos, pesticidų ir trąšų nenaudojimo realiai veikia kaip prieglobstis daugeliui rūšių, įskaitant saugomas ir nykstančias. Šią poziciją nuosekliai akcentuoja mokslininkai, Lietuvos ornitologų draugijos nariai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Aplinkos ministerijos specialistai.

Lietuvos kariuomenė poligonuose taiko griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir laikosi NATO standartų, kurie įpareigoja minimizuoti poveikį aplinkai ir nuolat stebėti teritorijų būklę. Net ir mažiausių pratybų metu surenkamos tūtos ir pirotechnikos liekanos, neardoma miško paklotė, laikomasi aiškių aplinkosaugos taisyklių. Didelio masto pratybose aplinkosaugai skiriamas atskiras personalas, kuris nuolat kontroliuoja karinius vienetus, operatyviai reaguoja į bet kokius pažeidimus, nedelsiant organizuoja pažeistų vietų sutvarkymą. Svarbu ir tai, kad saugomose teritorijose karinė veikla nevykdoma. Jei hipotetiškai tokioje teritorijoje būtų padaryta žala, būtų steigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Be to, skirtingai nei vykdant intensyvią žemdirbystę, poligonuose nenaudojami pesticidai ir trąšos, todėl susidaro sąlygos klestėti augalų, vabzdžių ir paukščių rūšims, kurioms kitur aplinka tampa vis mažiau palanki. Objektyvūs duomenys rodo, kad poligonai nėra biologinės įvairovės problema. Priešingai, jie dažnai yra jos saugotojai.

Siekiant stiprinti gamtos apsaugą, Krašto apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas - užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą šalies kariniuose poligonuose. Kartu patvirtintame priemonių plane numatoma plėsti esamas ir steigti naujas saugomas teritorijas ir atlikti reikiamus tyrimus.

Ar poligono steigimas šioje teritorijoje neprieštarauja ES teisei?

Poligono steigiamas ES teisei neprieštarauja.

ES Poveikio aplinkai vertinimo direktyva numato išimtį projektams, skirtiems krašto apsaugai, kai tai būtina nacionalinio saugumo tikslams užtikrinti. Ši nuostata yra perkelta ir į Lietuvos teisę, todėl tokiems projektams poveikio aplinkai vertinimas gali būti netaikomas.

Kalbant apie "Natura 2000" teritorijas ir Buveinių direktyvą, svarbu tai, kad jose pati veikla nėra draudžiama, o yra vertinamas reikšmingas šios veiklos poveikis saugomoms vertybėms. Jei nustatoma, kad reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir buveinėms nėra, veikla gali būti vykdoma.

Praktika Lietuvoje ir kitose NATO šalyse rodo, kad kariniai poligonai dažnai papildo aplinkosaugos tikslus: teritorijos apsaugomos nuo intensyvios ūkinės veiklos, nenaudojami pesticidai ar trąšos, išlaikomos atviros buveinės, svarbios saugomoms rūšims.

Be to, Lietuvos kariuomenė laikosi nacionalinių ir ES aplinkosaugos reikalavimų, taiko poveikio mažinimo priemones ir vykdo nuolatinę teritorijų stebėseną. Saugomose teritorijose veikla yra ribojama arba nevykdoma, o jei neigiamas poveikis būtų padarytas, būtų steigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Ar nebus išnaikinti ar suniokoti miškai ir dirvožemis?

Šiuo metu Kapčiamiesčio kaimynystėje planuojamoje karinio poligono ir karinio mokymo teritorijose yra beveik 1700 privačių miško paskirties sklypų, kuriuos, pagal galiojančius teisės aktus, savininkai gali kirsti plynai. Šioje teritorijoje įsteigus karinį poligoną miško kirtimai bus atliekami tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą. Likusi teritorijos dalis bus išsaugoma ir prižiūrima, taip pat atsiras institucinė atsakomybė už visos teritorijos būklę, kurios šiuo metu nėra.

Miškai poligonų teritorijose nėra atsitiktinumas. Jie sąmoningai išsaugomi, nes miškas yra strateginis Lietuvos gynybos elementas. Miškinga aplinka atitinka realias Lietuvos geografines ir taktines sąlygas, leidžia rengti karius realistiškai ir yra būtina šiuolaikinėms gynybos operacijoms. Jei poligonai būtų paversti vien tik atviromis aikštėmis, karių rengimas neatitiktų realių grėsmių ir realios Lietuvos geografijos. Tai tiesiogiai silpnintų mūsų gynybinius pajėgumus.

Lietuvos kariuomenė savo veikloje taiko griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kad iki minimumo sumažintų neigiamą poveikį aplinkai. Kariuomenės aplinkosaugos specialistai nuolat stebi aplinkos, taip pat ir dirvožemio, būklę, o pažeistos vietos yra operatyviai tvarkomos ir atkuriamos.

Kaip gyventojai bus apsaugoti nuo triukšmo?

Nors pratybų metu triukšmo bus, aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai. Didesnio masto pratybos vyks apie 5 kartus per metus ir truks iki 10 dienų. Tuo tarpu kovinio šaudymo zona bus įrengta vakarinėje poligono dalyje, toliau nuo gyvenamųjų vietovių.

Triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas, tačiau bus imamasi visų įmanomų priemonių triukšmui mažinti, pavyzdžiui, formuojamos miško juostos. Be to, gyventojai visada bus iš anksto informuojami apie planuojamas pratybas ir jų laiką.