Prieš 108 metus, 1918 m. Vasario 16 d., Lietuvos valstybę atkūrė drąsūs žmonės, pasirinkę laisvę ir prisiėmę atsakomybę už bendrą tautos ateitį. Jų ištikimybė laisvės idėjai tapo pamatu valstybei, kurią kuriame iki šiol: savo sąžiningu darbu, savanorystės akimirkomis ar tiesiog gražiais poelgiais šalia esančiųjų atžvilgiu. Ką reiškia visą savo laiką dedikuoti Lietuvai? Apie darbo valstybiniame sektoriuje prasmę, svarbiausius įvykius Lietuvos istorijoje ir iš vaikystės atsineštą meilę Lietuvai pasakoja Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės vyriausioji patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė.

Lina, Valstybei dirbi jau 23 metus. Kaip apibūdintum, kodėl Tavo darbas prasmingas?

Visai neseniai su kolega svarstėme apie savo darbo prasmę... Atrodo, kaip tada, taip ir šiandien, rašome tezes, kalbas, visą gyvenimą darome tą patį ir niekur į priekį taip ir nepajudame. Kita vertus, mes užaugome kokybiniu atžvilgiu, pagilinome savo supratimą. O kaip toli į priekį per tuos metus pajudėjo Lietuva, kokias tvirtas ir nepajudinamas vertybes per istoriją ji nešasi... Tada supranti, kad tavo pagalba valstybės vadovams ruošiantis tarptautiniams susitikimams, padedant akcentuoti svarbiausius dalykus, yra be galo prasminga. O tai yra svarbiausia - savo darbe matyti prasmę.

Koks buvo Tavo karjeros kelias? Kaip pradėjai dirbti Vyriausybės kanceliarijoje?

Beveik dešimtmetį pradirbus Užsienio reikalų ministerijoje, 2012 metais buvau deleguota į naujai sukurtą Vyriausybės kanceliarijos Regionų ir tautinių klausimų skyrių. Mūsų tikslas buvo skirti daugiau dėmesio regionams, o ypač - Pietryčių Lietuvai. Ilgainiui vėl grįžau į užsienio politiką - ten, kur mano širdis, kur jaučiuosi galinti padaryti daugiausiai. Baigiantis delegavimo laikui, priėmiau sprendimą nebegrįžti į diplomatiją, o likti dirbti Vyriausybės kanceliarijoje.

Kodėl?

Nes būtent čia galima nuveikti daug ir didelių darbų Lietuvai, čia daug greičiau matomas rezultatas vien dėl Vyriausybės kanceliarijos specifikos - koordinuojančio vaidmens. Tai iš tiesų atneša labai didelį pasitenkinimą savo darbu.

Iš kolegų teko girdėti, kad ne tik dirbi Lietuvai, bet ir savo laisvą laiką neretai dedikuoji šaliai: drauge su šeima ne vien vėliavos iškėlimu minite valstybines šventes. Kaip tą darote ir kaip tam randate laiko? Kodėl tai yra svarbu?

Nuo pat mažens tėveliai mane vedėsi į Sąjūdžio mitingus, drauge stovėjome Baltijos kelyje ir prie televizijos bokšto 1991 m. sausio 12 d. Man nekilo klausimų, ar turėtume kur nors eiti, ar neiti. Mes tiesiog visada būdavome ir visur eidavome kartu.

Trispalvės pakėlimas per valstybines šventes man yra labai svarbus. Kaskart jai kylant, giedant himną, galime didžiuotis Lietuva... Tada supranti, kokia didžiulė mūsų laisvės kaina - Sausio 13-osios didvyrių gyvybės, tremtys į Sibirą ar lagerius. Ir šiandien galime ir turime švęsti laisvę ir nepriklausomybę, kurios yra mūsų. O kaip tą daryti? Būnant kartu, dalyvaujant, jaučiant vienybę, dirbant Lietuvai.

Labai noriu, kad mano vaikai prisimintų tai, ką prisimenu aš: buvimą kartu su tėvais švenčiant, giedant himną, dalyvaujant valstybinių švenčių minėjimuose. Jie turi pažinti tiek skaudžias istorijos pamokas, tiek gražių jos akimirkų prasmę. Tikiu, kad ir jie tas šventes minės savo šeimose. Tikiu, kad tai, kas patiriama vaikystėje, padeda suformuoti tvirtą vertybinį stuburą. Tikiu, kad mano vaikai visą gyvenimą žinos, kokia brangi yra Lietuva.

Atrodo, kad Tau labai pasisekė, nes su savimi nešiesi tėvų perduotas tradicijas. O kaip kurti savas tradicijas, kaip mokytis švęsti ar tiesiog - daryti gerus darbus savo valstybės labui?

Neturime visko daryti vienodai, neturime ir švęsti vienodai. Gražesnę savo aplinką, gražesnę Lietuvą galime kiekvienas kurti savo darbais. Savanoriauti, padėti nuskriaustiems, ar tiesiog sąžiningai dirbti savo darbą - visa tai susipina į vieną bendrą tinklą - mūsų visų Lietuvą.

Akivaizdu, kad Lietuvai dedikuoji ne tik savo darbus, bet ir laisvalaikio akimirkas. Ar kada esi svarsčiusi apie kitokį savo kelią, pavyzdžiui, darbą privačiame sektoriuje?

Nuo pat mokyklos laikų žinojau, kad dirbsiu Lietuvai. Niekada nesu svarsčiusi, kur kitur galėčiau dirbti. Tikrai! Gal dėl to, kad mano mama buvo savo darbą nuoširdžiai mylinti valstybės tarnautoja ir jos pavyzdys man parodė labai gražų valstybės tarnautojo portretą. Niekada negirdėjau neigiamo atsiliepimo apie valstybę ar valstybės tarnybą. Todėl kai po studijų atsidūriau prezidentūroje ir ten atlikau praktiką, tai man buvo didžiausia laimė ir garbė.

Būtent ten sutikau be galo daug puikių žmonių, kurie ir šiandien man yra autoritetai. O turėti autoritetų, sekti jų pavyzdžiu - man labai svarbu. Tiesą sakant, anuomet sutikti žmonės ir įkvėpė mane nesidairyti, nesiblaškyti ir kryptingai eiti pasirinktu keliu.

Nesigailiu nė vienų iš tų 23-ejų metų, kuriuos praleidau dirbdama Lietuvai. Juk galėjau būti tokių valstybei svarbių įvykių liudininke.

Valstybės tarnautojo stereotipas: šiltoj vietelėj geria kavą, gal kokį vieną kitą popierių surašo ir tiek. Ką apie valstybės tarnautojo darbą, remdamasi savo pavyzdžiu, galėtum pasakyti Tu?

Na, visi mes esame žmonės, geriame ir kavą, ir arbatą, ir vandenį (juokiasi). Bet diena dienai, bent mano darbe, nelygi. Mūsų grupė padeda Ministrui Pirmininkui ar Vyriausybės kanceliarijos vadovybei ruoštis vizitams, susitikimams su užsienio svečiais, tad darbo intensyvumas priklauso nuo šių įvykių gausos. Žinoma, kasdien turime labai daug domėtis, skaityti, tad rutinos tikrai nėra. Mūsų visų darbo tikslas - kad Lietuva pasaulyje būtų matoma kaip patikima partnerė, stipri, saugi ir tvirtas vertybes puoselėjanti valstybė.

Kokius Lietuvos istorijos įvykius išskirtum kaip svarbiausius per 108 metus nuo 1918 m. Vasario 16-osios?

Gal 108 metų retrospektyva kiek per ilga... Paminėčiau tai, ką pati prisimenu, ką mačiau dirbdama valstybės tarnyboje. Manau, kad Vyriausybės, jos kanceliarijos, ministerijų ir apskritai visų institucijų indėlis bene ryškiausiai matomas Lietuvai žengiant į Europos Sąjungą ir NATO. Tai vieni svarbiausių žingsnių nepriklausomos Lietuvos kelyje. Juk NATO mums suteikė saugumo jausmą, o ES padovanojo tiek galimybių... Kiekvienas iš mūsų galime keliauti, kurti ir grįžti, o mūsų valstybė tampa vis modernesnė.

Žinoma, ne mažiau svarbus buvo energetinės nepriklausomybės kelias, kuriuo Lietuva ėjo nuo suskystintųjų dujų terminalo veiklos pradžios iki visiško atsijungimo nuo rusiškos energetikos. Visa tai Lietuvos žmonėms suteikė ne trumpalaikę naudą, o ilgalaikę laisvę, saugumą, orumą ir galimybes.

Dirbi Vyriausybės kanceliarijoje, kur tenka renkant medžiagą, ją ruošiant prisidėti prie Lietuvai svarbių sprendimų. Gal kuris nors Tau atrodo itin svarbus?

Manau, kad tai - Geros valios kompensacijos už nusavintą žydų bendruomeninį ir privatų turtą. Tai vienas iš tų vertybinių sprendimų, kuris parodo, kad Lietuva pripažįsta savo istoriją. Labai svarbu, kad bent simboliškai galėjome grąžinti skolą bendruomenei ir žmonėms, kurių netekome. Didžiuojuosi tuo, kad mūsų valstybė yra viena iš nedaugelio, priėmusių tokius istorinius sprendimus. Tokie sprendimai parodo, kokiomis tvirtomis vertybėmis remiasi mūsų Lietuva, ir primena, kad pagarba praeičiai yra būtina sąlyga teisingai, oriai ir atvirai ateičiai.

Neretai tam tikri valdžios sprendimai sulaukia pasipriešinimo. Ar savo darbe tenka pastebėti visuomenės pasipriešinimą?

Galbūt mano sritis, kurioje dirbu, yra mažiau prieštaringa, nes dauguma sprendimų yra grįsti vertybėmis ir nekelia abejonių. Man atrodo, kad visa Lietuvos visuomenė yra pakankamai brandi ir suvokia, kad galime ir turime padėti užpultai Ukrainai, jos žmonėms. Lietuva yra vertybėmis grįsta valstybė. Ji gina silpnesnį, gina užpultąjį, nes žino, ką tai reiškia. Mes žinome, kaip skaudu netekti nepriklausomybės. Mes jau pasirinkome laisvę vietoj baimės, Vakarus vietoje izoliacijos ir atsakomybę vietoje patogaus tylėjimo. Lietuva šiandien, Rusijai užpuolus Ukrainą, yra tokia pat vieninga kaip Sąjūdžio laikais.

1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos valstybę atkūrė drąsūs žmonės, pasirinkę laisvę ir prisiėmę atsakomybę už bendrą tautos ateitį. Jų ištikimybė laisvės idėjai tapo pamatu valstybei, kurią kuriame iki šiol. Todėl šiais metais Vyriausybės kanceliarija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną kviečia minėti šūkiu "Atkurtai Lietuvai 108: ištikimi laisvei". Ši data žymi ne tik Lietuvos pažangą per 108-erius metus, Vyriausybės ir kiekvienos ministerijos indėlį į šią pažangą, svarbius sprendimus bei reikšmingus darbus, bet ir žmonių - kiekvieno iš mūsų - profesinį bei asmeninį įnašą į valstybės gerovę. Šiandien Lietuvą stiprina kiekvienas, kuris mokosi, dirba, kuria, gydo, moko, saugo, padeda ar tarnauja.

Minėdami 108-ąjį Lietuvos valstybės atkūrimo gimtadienį - brandžios, demokratiškos, atsakingos ir į ateitį žvelgiančios valstybės - nepamirškime, kad kiekvienas savo prasmingu darbu, pagalba bendruomenei, galime stiprinti Lietuvą.

Atnaujinimo data: 2026-02-10

Taip pat skaitykite:

Baltijos šalys mini energetinės nepriklausomybės dieną: istorinis elektros sistemų sinchronizavimas su Europa įtvirtino energetinę laisvę

Vyriausybės rūmuose - Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta paroda

Premjerė aplankė Lietuvos sportininkus olimpiniame kaimelyje

Vyriausybės vadovė pasveikino pianistą Petrą Geniušą jubiliejaus proga

Premjerė pasveikino Naująją Zelandiją nacionalinės šventės proga