Didėja karo tarnybos patrauklumas

Šiais metais priėmus karių gerovę užtikrinančias įstatymo pataisas bei pritaikius motyvaciją didinančių priemonių paketą, tikroji karo tarnyba Lietuvoje tampa patrauklesnė. Sustiprintos socialinės ir finansinės garantijos, modernus rengimas ir geresnės karjeros galimybės skatina daugiau jaunuolių rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir joje likti.

"Ateidama į ministro pareigas žinojau, kad penkerius metus iš eilės augo karo tarnybą paliekančių karininkų skaičius, o naujų karių pritraukimas neatitinka mūsų valstybės poreikių. Jau pirmąjį savo darbo mėnesį subūriau kariuomenės ir ministerijos komandą bendram tikslui - sumažinti tarnybą paliekančių karininkų skaičių ir paspartinti naujų karių pritraukimą. Įvertinome kas labiausiai motyvuotų mūsų karius ir ėmėmės šių priemonių nedelsiant", - kalbėjo Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

"Šiais metais parengtos ir priimtos įstatymų pataisos pagerino finansines sąlygas ir socialines garantijas, išplėtėme karjeros galimybes, karinių laipsnių suteikimą, mokymosi užsienyje prieinamumą, skyrėme papildomą finansavimą Karo akademijai, spartiname karinės infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą", - vardijo ministrė.

Rezultatai jau matomi. Sparčiai auga savanoriškai nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) norinčių atlikti jaunuolių skaičius. Per pirmuosius du šių metų ketvirčius 2025 m. buvo gauta beveik 3 tūkst. tokių prašymų - tai daugiau nei per visus 2024 metus, o lyginant su 2023-iaisiais, prašymų skaičius yra apie 50 proc. didesnis. Pastaraisiais metais daugiau kaip 60 proc. į profesinę karo tarnybą priimamų karių sudaro baigusieji NPPKT. Šis rodiklis patvirtina, kad NPPKT išlieka pagrindinis kelias į profesinę tarnybą ir nuolat pritraukia motyvuotus jaunuolius.

Pastebimos gerėjančios tendencijos ir profesinėje karo tarnyboje (PKT). Per pirmuosius šių metų tris ketvirčius prie Lietuvos kariuomenės prisijungė beveik penktadaliu daugiau PKT karių nei pernai per tą patį laikotarpį. Be to, pirmą kartą per 5 metus stabilizavosi tarnybą paliekančių karininkų skaičius. Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenėje lieka ir tarnybą tęsia vis daugiau ilgametę patirtį sukaupusių karininkų.

Auga ir abiturientų susidomėjimas studijomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Šiais metais į akademiją priimtas didžiausias pirmakursių skaičius per 10 metų. Net 143 kariūnai studijas pradėjo pagal 2025-2029 mokslo metams parengtas naujas bakalauro programas - Gynybos technologijų ir Gynybos studijų.

Stiprinamos karių motyvavimo ir gerovės priemonės

Krašto apsaugos ministerija šiemet įgyvendino svarbias priemones, skirtas karių motyvacijai ir gerovės stiprinimui. Nuo liepos 1 d. įsigalioję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai užtikrina geresnes socialines ir motyvacinių priedų sistemą: profesinės karo tarnybos karių atlyginimai padidinti 7 proc., padidinti priedai už lauko pratybas, specialiąsias operacijas bei psichologiškai ir fiziškai ištvermės reikalaujančias užduotis. Taip pat padidintos maitinimosi išlaidų kompensacijos - iki 16,5 euro per dieną, sudarytos galimybės pratęsti tarnybą net ir pasiekus išleidimo į atsargą amžių.

"Atkurdami Nacionalinę diviziją ir stiprindami kariuomenės pajėgumus, rūpinamės ne tik technika ar ginkluote, bet ir kariais, kurie yra mūsų gynybos pagrindas. Norint išlaikyti patyrusius karius ir pritraukti naujus, būtina užtikrinti jų gerovę, profesinio augimo ir orios tarnybos sąlygas. Artimiausiu metu taip pat bus įsteigtas Veteranų ir karių šeimų reikalų departamentas", - sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Priimti sprendimai ir dėl platesnių karjeros galimybių - padidinti vyresniųjų karininkų ribiniai skaičiai, taip pat trečdaliu, palyginus su praėjusiais metais, išplėstos operacinio lygmens karininkų rengimo užsienyje galimybės. Tai kryptingai kelia karininkų kvalifikaciją ir stiprina Lietuvos kariuomenės vadovavimo grandį. Siekiant pritraukti motyvuotus kandidatus į Lietuvos kariuomenę, patobulintos studijų sąlygos Lietuvos karo akademijoje: kariūnų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose vietose, studijos apmokamos iš krašto apsaugai skirtų asignavimų.

Profesinės karo tarnybos kariai įgyja įvairiapusį, aukšto lygio parengimą ir tampa savo srities ekspertais - nuo pėstininkų iki informacinių technologijų, medicinos, inžinerijos ar logistikos specialistų. Tarnyba užtikrina socialines garantijas, karjeros galimybes, valstybės finansuojamas studijas civilinėse mokymo įstaigose bei pensinį aprūpinimą.

Krašto apsaugos ministerija primena, kad Lietuvoje į profesinę karo tarnybą priimama atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą (įgijus pagrindinį karinį parengtumą):

• Atlikus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą - 9 mėnesių tarnyba 18-38 metų asmenims. Jos metu pirmaisiais mėnesiais įgyjami baziniai karybos pagrindai, o vėliau - specializuotos karinės žinios.
• Ištarnavus ne mažiau kaip 3 metus Krašto apsaugos savanorių karo tarnyboje arba kitoje savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje - dalyvavimas pratybose ir mokymuose nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus, suderinamos su civiliniu darbu.
• Dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose - skirti 18-32 metų jaunimui ir studentams, mokymai organizuojami dalimis, trunka ne ilgiau kaip 3 metus, po kurių suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.
• Studijuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje - ketverių metų studijos 18-30 metų jaunuoliams, po kurių įgyjamas universitetinis išsilavinimas ir suteikiamas pirmasis karininko - leitenanto laipsnis.