Ministras K. Budrys: iš emigracijos grįžę lietuviai prisideda prie regionų augimo

Valstybės duomenų agentūra patvirtino galutinius praėjusių metų statistikos duomenis: 2024 metais į Lietuvą sugrįžo 18 897 Lietuvos Respublikos piliečiai, o iš Lietuvos išvyko 9 457 - tai mažiausias emigravusių piliečių skaičius nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Daugiausia kraštiečių sugrįžta iš šalių, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės: iš Jungtinės Karalystės - 7 571, Norvegijos - 2 198, Vokietijos - 1 825, Airijos - 1 387 ir Nyderlandų - 924.

2024 m. duomenimis, daugiau Lietuvos piliečių grįžta į didžiuosius Lietuvos miestus, bet skaičiuojant, kiek grįžusiųjų tenka vienam savivaldybės gyventojui, matyti, kad pirmauja mažosios savivaldybės: Pagėgių, Palangos, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Akmenės, Skuodo, Kelmės, Vilkaviškio, Joniškio.

"Visi Lietuvos regionai yra patrauklūs gyventi, dirbti ir kurti ateitį. Sugrįžę į gimtąsias Lietuvos savivaldybes tautiečiai prisideda prie regionų ekonominio augimo, stiprina bendruomenes, pritaiko užsienyje įgytas žinias, išsilavinimą ir patirtį", - teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministerija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, siekdama jų aktyvaus dalyvavimo įgyvendinant diasporos politiką. Nuo 2025 m. į šį procesą yra įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybės. "Savivaldybių vaidmuo skatinant grįžimą į Lietuvą yra itin svarbus", - pabrėžia ministras.

Užsienio reikalų ministerija, koordinuojanti diasporos politikos įgyvendinimą, nuo 2024 m. vieno langelio principu interneto svetainėje https://www.griztu.lt, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu teikia informaciją grįžtantiems, atvykstantiems ar svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą diasporos atstovams. Aktuali informacija teikiama bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis, įstaigomis ir savivaldybėmis.