Seimo delegacija Briuselyje kėlė klausimus dėl Europolo mandato išplėtimo atliepiant naujų hibridinių grėsmių iššūkius ir akcentavo organizuoto aplinkosauginio nusikalstamumo[...]

Seimo delegacija Briuselyje kėlė klausimus dėl Europolo mandato išplėtimo atliepiant naujų hibridinių grėsmių iššūkius ir akcentavo organizuoto aplinkosauginio nusikalstamumo problematiką

2025m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas dalyvavo Europolo Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės (JPKG) posėdyje, vykusiame Briuselyje (Belgija).

Europos Parlamente vykęs Europolo JPKG, atliekančios Europolo veikos parlamentinę priežiūrą, posėdis, buvo 17-asis bendras nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento renginys. Tarpparlamentiniame posėdyje buvo aptarta pastarojo pusmečio Europolo veikla, pristatyta Europolo daugiametė 2026-2028 metų programa, diskutuota apie Europolo ateitį, problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria tiek Europolas, tiek pavienės Europos S1jungos (ES) valstybės narės šioje srityje, akcentuota šios ES teisėsaugos agentūros pagalba Ukrainai. Diskusijų metu ypatingas dėmesys skirtas pastarųjų dienų aktualijoms: nepilnamečių įtraukimui į nusikalstamas ir į teroristines veikas, intensyvėjančios hibridinės atakoms, sintetinių narkotikų ir migrantų kontrabandai, nusikalstamumui internete.

Posėdyje pasisakęs J. Sabatauskas pabrėžė, kad reikia išplėsti Europolo galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, kad agentūra galėtų operatyviau reaguoti į sparčiai kintančias nusikalstamumo tendencijas, taip pat agentūra turi būti įgalinta laiku įspėti valstybes nares apie kylančias hibridinių grėsmių rizikas. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje fiksuojamos intensyvėjančios hibridinės atakos - kontrabandinių balionų įskridimai į Lietuvos oro erdvę, kurios kelia grėsmę ne tik šalies nacionaliniam saugumui, bet ir visos ES saugumui ir verčia imtis griežtų atsakomųjų priemonių.

Savo pasisakyme D. Gaižauskas akcentavo, kad šiandienos Rusijos karas prieš Ukrainą parodo, kokiu nesaugiu laikotarpiu gyvena Europa, ir pabrėžė, kad šio karo keliamos grėsmės Europos žemynui greitai nesibaigs. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys priminė, kad pasibaigus Balkanų karui Europoje padaugėjo ne tik brutalių nusikaltimų, bet pakilo organizuoto nusikalstamumo pavojingumo lygis, todėl po Rusijos karo prieš Ukrainą Europa taip pat susidurs su naujais saugumo iššūkiais. Pasisakyme taip pat pažymėti nauji hibridinių grėsmių iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva: meteorologiniai balionai, padegamieji užtaisai, todėl buvo keliamas klausimas dėl Europolo mandato išplėtimo kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir karo prieš Ukrainą kontekste bei naujojo Europolo biudžeto 2028-2034 m. laikotarpiu, siekiant atliepti naujus Europos saugumo iššūkius.

T. Tomilinas pasisakydamas atkreipė dėmesį, kad sparčiai auganti tarptautinio nusikalstamumo forma - organizuotas aplinkosauginis nusikalstamumas - tai ne tik grėsmė gamtai, bet ir mūsų valstybių ekonominiam bei teisiniam stabilumui. Pažymėjo, kad Lietuva rimtai vertina šį iššūkį ir stiprina teisinį reguliavimą, nuo 2024 m. birželio įsigalioję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai numato griežtesnę atsakomybę juridiniams asmenims, didinamos baudos fiziniams asmenims, įteisintas nusikaltimų įrankių konfiskavimas. Seimo narys akcentavo, kad Lietuva remia Europolo mandato išplėtimą, nes valstybės narės nepajėgios kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, ypatingai problematiškas yra nelegalių atliekų gražinimas kilmės šalims, nors jis ir yra privalomas, tyrimai užtrunka ilgus metus ir tai sukelia didelius finansinius nuostolius.

Posėdžio metu į parlamentarų klausimus atsakinėjo ir pastarojo pusmečio Europolo veiklą pristatė Europolo vykdomoji direktorė Catherine De Bolle, Europolo Valdybos narys Ireneusz Sienko. Apie Europolo ateitį kalbėjo ir į parlamentarų klausimus atsakinėjo Europos komisijos Generalinio direktorato, atsakingo už Šengeno erdvę ir vidaus saugumą, atstovas Olivier Onidi. Aplinkosaugos tema prezentacijas pristatė ir į dalyvių klausimus atsakė Europolo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Jean-Philippe Lecouffe.

Vizito Briuselyje metu delegacijos nariai taip pat susitiko su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadoriumi Nerijumi Aleksiejūnu ir su Vidaus reikalų ministerijos atašė Tania Griškiene. Susitikimuose buvo aptarti aktualūs migracijos, tebesitęsiant Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, saugumo situacijos klausimai, taip pat aptarta esama situacija, kai priešiškos Europos Sąjungai šalys pasitelkia organizuoto nusikaltimo atstovus vykdyti diversijas, hibridines atakas ir taip mažinti visuomenės saugumo jausmą. Diskutuota apie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus ir geopolitinius iššūkius saugumo srityje.

Kitas Europolo veiklos parlamentinės priežiūros posėdis numatomas 2026 m. vasario 4-5 d., Kipre.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Vilma Greckaitė).

Parengė:

Europos reikalų komiteto biuro vedėja

Dainora Asevičienė, tel. (0 5) 209 6861

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Jurgita Janušauskienė, tel. (0 5) 209 6578

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja (ES)

Vilma Greckaitė, tel. (0 5) 209 6797