E. Bajarūnas. Europa pripažino problemą – šansas Lietuvai

Europos Sąjunga (ES) dažnai kritikuojama dėl perteklinio dokumentų "gamybos". Neseniai pasirodęs Europos Komisijos komunikatas apie ES rytinius pasienio regionus gali atrodyti kaip dar vienas toks Briuselio dokumentas. Bet šį kartą - priešingai. Tai ilgai lauktas bandymas pagaliau pripažinti tai, ką ES rytinės valstybės kartoja jau ne vienerius metus: saugumas nėra abstrakti sąvoka, jis turi kainą - ir ta kaina mokama ES rytiniame pasienyje.

ES rytų valstybės ilgai reikalavo, kad rytiniai ES regionai nebūtų matomi kaip nesaugi atsiliekanti periferija. Komunikatas aiškiau įvardija mūsų šalis kaip ES saugumo priešakinę liniją ir visos Sąjungos stabilumo dalį. Iš esmės šis dokumentas žymi platesnį pokytį - pereinama nuo trumpalaikės kompensavimo logikos prie ilgalaikės integracijos, atsparumo ir strateginės svarbos. Pats faktas, kad toks komunikatas atsirado, jau laikomas reikšmingu ES rytų valstybių politiniu laimėjimu.

EK komunikatas dėl ES rytinių pasienio regionų buvo pristatytas 2026 m. pradžioje ir reakcija į jį buvo beveik momentinė. Dokumentas aktyviai svarstomas Europos Parlamente, valstybių narių sostinėse, o savo nuomonę rengia ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kurio darbe dalyvauju. Neabejojama, kad jis prisidės formuojant kitą ES daugiametę finansinę programą 2028-2034 metams.

Praėjusią savaitę Vilniuje susitikę Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos finansų ministrai taip pat aptarė šį komunikatą ir kalbėjo apie labai konkrečius dalykus: pinigus, atsparumą ir gebėjimą reaguoti, kai krizė jau ne "jei", o "kada". Jų pasirašyta deklaracija siunčia aiškią žinutę: rytinė siena yra visos Europos saugumo testas.

Baltijos šalims ir Lenkijai šis komunikatas nėra apie "regioninę plėtrą", bet apie išgyvenimą labai konkrečiomis sąlygomis - apie tai, kad saugumas turi tapti visos ES politikos pagrindu, kad neužtenka perstumdyti senus fondus, o reikia naujų finansų, ir kad sprendimai turi būti greiti.

Kodėl šis komunikatas svarbus? Jis rodo, kad Europa pradeda suprasti, jog žaidimo taisyklės pasikeitė. Pirma, tai nebe vien apie sanglaudą, o apie geopolitiką - finansavimas turi veikti kaip atsparumo ir saugumo instrumentas. Antra, pripažįstamas struktūrinis pokytis: Rusijos karas prieš Ukrainą didina riziką, lėtina investicijas, brangina kapitalą, o kai kurie sektoriai patiria ilgalaikį spaudimą. Kartu auga gynybos išlaidos, infliacija ir spaudimas viešiesiems finansams. Trečia, tai ir demografinis klausimas - regionas praranda žmones ne tik dėl ekonomikos, bet ir dėl saugumo jausenos. Ketvirta, pagaliau pripažįstama, kad standartiniai ES sprendimai rytiniams regionams nebeveikia.

Ir galiausiai - tai pinigų klausimas. Šis komunikatas iš esmės yra apie kitą ES biudžetą: ar rytiniai regionai taps realiu prioritetu, ar liks tik politine deklaracija. Komunikatas yra žingsnis teisinga kryptimi. Bet kol kas - tik žingsnis. Didžiausias pavojus yra ne tai, kad Europa nesupranta problemos, o tai, kad ji nespėja veikti.

Esmė gana paprasta: Europa bando sujungti saugumą, ekonomiką, infrastruktūrą ir finansus į vieną veikiančią sistemą. Ji remiasi keliais pagrindiniais ramsčiais - saugumu ir atsparumu, ekonominiu vystymusi ir investicijomis, junglumu bei geresniu valdymu. Kalbama ne tik apie daugiau pinigų gynybai, bet apie platesnį modelį, leidžiantį regionams vystytis ir išlikti gyvybingiems šalia agresyvios kaimynystės.

Todėl atsiranda tokios kryptys kaip investicinės platformos "EastInvest", lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės, prioritetinis finansavimas, stipresnis atsakas į hibridines grėsmes, investicijos į infrastruktūrą ir karinį mobilumą.

Kartu pabrėžiama, kad reikia geriau išnaudoti jau turimus resursus, nors dalis jų jau nukreipta į gynybą. Tai reiškia, kad iššūkis slypi ne tik finansavimo apimtyje, bet ir jo panaudojime. Siunčiama žinutė: rytinė siena daugiau nei gynybos linija - tai ekonominė erdvė, kuri turi veikti.

Pirmą kartą taip aiškiai suformuluojama, kad rytiniai regionai - strateginis centras.

Vis dėlto čia prasideda ir nepatogūs klausimai. Didžiausia kritika paprasta: "nėra naujų pinigų - nėra tikros politikos". Kol kas siūlymai daugiausia remiasi esamų lėšų pergrupavimu. Kita dilema - saugumas prieš ekonomiką: jei regionas matomas tik kaip "fronto linija", jis tampa mažiau patrauklus investuotojams. Taip pat išlieka įgyvendinimo problema - riboti administraciniai pajėgumai ir sudėtingos procedūros.

Jei diagnozė aiški, ką daryti toliau?

Pirmas dalykas - pripažinti, kad senieji įrankiai nebeveikia. Rytiniai regionai šiandien susiduria su kitokia realybe, todėl reikia kitokio atsako: didesnio ir aiškiai nukreipto finansavimo, ypač per naują ES finansinę programą 2028-2034 metams. Rytiniai regionai turi tapti atskira prioritetine kryptimi su papildomu, o ne perskirstytu finansavimu - skirtu saugumui, atsparumui, pramonės plėtrai ir ilgalaikiam ekonominiam gyvybingumui.

Antra - užtikrinta reali prieiga prie lėšų. Tai reiškia dedikuotus kvietimus ir prioritetinius kriterijus rytiniams regionams ES programose, kad jie nekonkuruotų tomis pačiomis sąlygomis su struktūriškai stipresniais regionais.

Trečia - investicinė aplinka. Be garantijų ir rizikos mažinimo mechanizmų privatus kapitalas neateis. Todėl būtina stiprinti ES garantijų, rizikos pasidalijimo ir finansinių instrumentų sistemą (per minėtą InvestEU, EIB ir pan.), kad būtų realiai mažinama investicinė rizika, o ne tik apie ją kalbama.

Ketvirta - taisyklės. Dabartinė GBER (angl. General Block Exemption Regulation) sistema nebeatitinka rytinių regionų realybės. Todėl siūlome aiškų ir konkretų sprendimą sukurti atskirą "Eastern border regions" kategoriją GBER sistemoje, reikšmingai sušvelninti valstybės pagalbos apribojimus šiuose regionuose ir įvesti naujas GBER išimtis, skirtas dvejopo naudojimo ir gynybos pramonės plėtrai. Be tokio lankstumo valstybės narės tiesiog neturės įrankių greitai reaguoti į investicijų trūkumą ir saugumo iššūkius.

Penkta - pramonė. Atsparumas neįmanomas be stiprios ekonomikos. Todėl būtina kryptingai stiprinti strateginius sektorius - gynybos pramonę, energetiką, pažangią gamybą, kritines technologijas - ir integruoti rytinius regionus į ES vertės grandines.

Šešta - infrastruktūra. Ji turi tarnauti ir saugumui, ir ekonomikai. Dvigubo panaudojimo principas turi tapti norma - kiekviena investicija į mobilumą ar energetiką turi kurti ir ekonominę vertę vietoje.

Visa tai susiveda į vieną mintį: rytiniams regionams reikia ne daugiau tų pačių sprendimų, o kitokio masto, greičio ir lankstumo politikos atsako.

Kokia yra Europos Komisijos komunikato Rytų pasienio regionams nauda Lietuvos pramonei? Jei komunikatas bus įgyvendintas rimtai, Lietuvos pramonei atsiveria konkrečios galimybės: pigesnis kapitalas, lankstesnė valstybės pagalba, naujos rinkos per gynybos ir dvigubo panaudojimo sektorius, geresnė infrastruktūra ir stipresnis investuotojų pasitikėjimas.

Visa tai - apie konkurencingumą ir labai paprastą klausimą: ar Lietuva taps vieta, kur verta investuoti nepaisant sienos, ar vieta, kurios investuotojai vis dar vengs dėl jos.