Ministro R. Kauno pirmosios 100 dienų: ėmėmės principingų darbų gynybinių pajėgumų stiprinimui

Vasario 26 dieną sukanka 100 dienų, kai krašto apsaugos ministro pareigas perėmė Robertas Kaunas. Krašto apsaugos ministerija kviečia apžvelgti per šį laikotarpį nuveiktus svarbiausius darbus, stiprinančius valstybės atsparumą, parengtį ir gynybą.

"Mūsų tikslas - ne deklaratyvus, o realus atgrasymas. Investicijos turi virsti konkrečiais pajėgumais, infrastruktūra ir parengtais žmonėmis. Pirmosios 100 dienų buvo skirtos pagreitinti sprendimus ir užtikrinti, kad strateginiai projektai judėtų be delsimo", - sako ministras R. Kaunas.

Divizijos kūrimas: nuo būtinos infrastruktūros iki kariuomenės modernizacijos

Gruodžio mėnesį Valstybės gynimo tarybai priėmus sprendimą Lazdijų rajone steigti brigados dydžio poligoną ir plėsti Tauragėje esančio poligono teritoriją Jurbarko r. savivaldybėje, Krašto apsaugos ministerija parengė šiam siekiui įgyvendinti būtinus įstatymų projektus. sprendimai, priimti po diskusijų su gyventojais. Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projekte nustatyti kompensavimo mechanizmai nekilnojamojo turto savininkams, taip pat įtvirtinti kompromisiniai.

Pratybų infrastruktūros plėtra yra būtina sąlyga, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Atrinkta teritorija Kapčiamiesčio kaimynystėje geriausiai atitinka gynybos poreikius ir stiprina vieną jautriausių NATO ir Lietuvos saugumo vietų - Suvalkų koridorių. Ji sudarys sąlygas Lietuvos kariuomenei planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus bei treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais šiame regione.

Siekiant sunkinti ir stiprinti operacinius kuriamos divizijos pajėgumus su pramonės milžine "KNDS France" pasirašyta sutartis dėl savaeigių haubicų "CAESAR Mk II" įsigijimo. Tai jau antrasis šių sistemų pirkimas ir kartu didžiausias Lietuvos įsigijimas iš Prancūzijos. Sutarties vertė apie 250 mln. eurų.

Su Vokietijos įmone "KNDS Deutschland" pasirašyta sutartis dėl tankų ir kitos kovinės technikos paramai skirtų LEOPARD 2 A8 LEGUAN tiltatiesių sistemų įsigijimo už 210 mln. eurų. Šis pajėgumas sustiprins Lietuvos kariuomenės mobilumą ir taktinį lankstumą mūšio lauke.

Nuosekliai stiprinama ir oro gynyba. Iš Švedijos gamintojų "Saab Dynamics" užsakyta jau trečioji mobili trumpojo nuotolio oro gynybos sistema (MSHORAD). Ši sistema skirta tam tikrų objektų, teritorijų ir kritinės infrastruktūros apsaugai užtikrinti. Užsakymo vertė - daugiau kaip 119 mln. eurų.

Su bendrove SAAB buvo pasirašyta 320 mln. eurų vertės sutartis dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės oro gynybos sistemos RBS-70 "Bolide" tipo raketų įsigijimo. Šios bei anksčiau pasirašytų sutarčių pagrindu bus užtikrintas nenutrūkstamas Lietuvos kariuomenės aprūpinimas šio tipo amunicija 2026-2032 metų laikotarpiu.

Gynybinių pajėgumų stiprinimui daug dėmesio skiriama ir europiniu mastu. Po Krašto apsaugos ministerijos kreipimosi Europos Komisija pagal ES SAFE mechanizmą Lietuvai numatė 6,375 mlrd. eurų sumą, skirtą gynybos pajėgumų vystymui. Šios ES finansavimo lėšos turėtų padėti užtikrinti reikalingą gynybos biudžeto sugeneravimą, siekiantį 5-6 proc. nuo BVP. Tai leis spartinti divizijos kūrimą, amunicijos kaupimą ir infrastruktūros plėtrą.

Siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinių ir sąjungininkų pajėgų parengtį Baltijos šalyse, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sutarė dėl bendrosios karinio mobilumo erdvės sukūrimo. Tai padės mažinti biurokratiją ir sudarys galimybę kriziniu metu sąjungininkų karinei technikai laisvai judėti teritorijoje.

Pramoninis bendradarbiavimas - ekonomikos ir saugumo augimui

Tarptautinis pramoninis bendradarbiavimas ir nacionalinės gynybos pramonės stiprinimas leidžia efektyviai didinti Europos gynybinius pajėgumus ir trumpinti tiekimo grandines. Su "KNDS France" pasirašyta pramoninio bendradarbiavimo sutartis dėl savaeigių haubicų "CAESAR Mk II" aptarnavimo steigimo. Be to, pasirašius susitarimus dėl "Leopard 2 A8" tankų pirkimo - dalis jų bus surenkami Lietuvoje, Kauno LEZ planuojama steigti surinkimo ir priežiūros infrastruktūrą. Tai reikšmingas žingsnis vystant vietos gynybos pramonę.

Krašto apsaugos ministerijoje pritaikytas gynybos pramonei skirtas "vieno langelio" principas - [email protected]. Toks modelis leidžia efektyviau koordinuoti bendradarbiavimą su verslu ir greičiau įvertinti siūlomų sprendimų potencialą. 2026 m. vasarį atnaujintas Gynybos srities prototipų testavimo organizavimo Krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas, kuris sudaro sąlygas greičiau ir efektyviau įvertinti kuriamų produktų tinkamumą Lietuvos kariuomenės poreikiams. Lietuvos kariuomenė aktyviai bendradarbiauja su pramone, organizuodama sprendimų testavimą poligonuose realiomis sąlygomis. Pradėtas įgyvendinti pirmasis valstybės užsakymas dėl Lazerinės žymeklio technologijos bepiločių orlaivių sistemos bazėje išvystymo, kurio tikslas - vystyti nacionalinio saugumo interesams reikalingas gynybos ir saugumo technologijas, o sėkmingai jas išvysčius - įsigyti bandomąją produktų partiją. Artimiausiu metu planuojama pradėti ir antrąjį valstybės užsakymą.

Visuotinė gynyba

Valstybė, stiprindama nacionalinį saugumą, privalo nuosekliai investuoti į visuomenės atsparumo ir pilietinio pasirengimo didinimą. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis parengtam Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos 2026-2030 m. įgyvendinimo planui. Juo siekiama nuosekliai stiprinti žmonių žinias, pilietinę valią ir gebėjimą veikti valstybės labui tiek kasdienėse, tiek krizinėse situacijose. Plane numatytos 44 priemonės akcentuoja atskiras tikslines auditorijas, taip pat daugiau dėmesio skiria regionams ir kognityvinio supratimo stiprinimui.

Daug dėmesio skiriama ir piliečių pasirengimo didinimui. 2026 m. patvirtintas rekordinis finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai, siekiantis 24,2 mln. eurų. Nuo ankstesnių metų beveik 4 mln. eurų išaugęs finansavimas atspindi stiprėjantį organizacijos vaidmenį visuotinėje gynyboje, plečiamas atsakomybes ir reikšmingai augantį narių skaičių.

Vokietijos brigada Lietuvoje

Įgyvendinant didžiausią karinės infrastruktūros projektą nepriklausomos Lietuvos istorijoje - karinio miestelio Rūdninkų kariniame poligone statybas - Krašto apsaugos ministerijoje pasirašytos sutartys dėl II etapo statybų projekto įgyvendinimo. Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti visą Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą. Šie darbai vyksta sparčiai: Rūdninkų karinio miestelio statybos vykdomos pagal planą, o pirmasis etapas netgi lenkia grafiką ir bus įgyvendintas 10 mėnesių anksčiau nei buvo planuota.

Vasario pradžioje Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados "Lietuva" perkėlimas sėkmingai pasiekė veiksmų plano įgyvendinimo pusiaukelę. Po devynerių metų tarnybos brigados "Geležinis Vilkas" sudėtyje NATO daugianacionalinė kovinė grupė perėjo į Vokietijos brigados Lietuvoje pavaldumą ir tapo sudėtine Vokietijos brigados dalimi.Vokietijos brigados karių skaičius jau perkopė 1700.

Pasirašyta kolektyvinė sutartis

Krašto apsaugos ministerijoje nuosekliai stiprinamas dėmesys darbuotojų gerovei ir darbo sąlygoms, siekiant kurti motyvuotą ir stiprią krašto apsaugos bendruomenę. Gruodžio mėnesį krašto apsaugos ministras R. Kaunas pasirašė kolektyvinę sutartį su Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų profesine sąjunga. Po konstruktyvių derybų pasiektas susitarimas numato konkrečias priemones, skirtas profesinei sąjungai priklausančių ministerijos darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, sudaryti palankesnes sąlygas derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, užtikrinti saugos ir sveikatos bei kitas socialines garantijas.