Lietuvos Respublikos Prezidentas

07/15/2026 | Press release | Distributed by Public on 07/15/2026 12:01

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos tostas per valstybinę vakarienę Latvijos Prezidento garbei

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos tostas per valstybinę vakarienę Latvijos Prezidento garbei
2026 m. liepos 15 d.
Facebook
Twitter
*print*
Naujieną iliustruojanti nuotrauka
Jūsų Ekscelencija Latvijos Respublikos Prezidente, brangus Edgarai,

Ponios ir ponai,

man didelis džiaugsmas ir garbė savo ir Dianos vardu šiuose rūmuose pasveikinti Latvijos Prezidentą ir jį lydinčią delegaciją.

Susitinkame link finalo artėjančio pasaulio futbolo čempionato fone. Šia proga prisiminiau Baltijos taurę - seniausią Europoje reguliariai vykstantį nacionalinių rinktinių futbolo turnyrą.

Organizuojama nuo 1928 m., Baltijos taurė liudija, kokie glaudūs kultūros ir sporto ryšiai tarpukariu siejo tris Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą su Latvija. Mes ne tik buvome šalia vieni kitų, bet ir aktyviai ieškojome progų vieni su kitais bendradarbiauti - ir pasivaržyti.

Baltijos taurės istorija, perkirsta Antrojo pasaulinio karo ir ilgo okupacijų laikotarpio, atspindi sudėtingą Lietuvos ir Latvijos XX amžiaus patirtį. Ir šio turnyro atgaivinimas tiesiogiai susijęs su istorine mūsų šalių pergale - atgauta nepriklausomybe.

Ko gero, būtent toks yra Lietuvos ir Latvijos likimas - atlaikyti visus iššūkius. Atsitiesti net po didžiausių ir skaudžiausių išbandymų. Visada, bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti gerus kaimyniškus santykius.

Neabejoju, kad mums visada padės artimi giminystės ryšiai. Esame vienintelės išlikusios baltų tautos, giliai šaknimis įaugusios šiame Baltijos jūros pakraštyje. Ilgus amžius bendravome, prekiavome, keitėmės naujomis idėjomis.

XVI a. pabaigoje būtent Vilniuje, tuometinėje šio regiono leidybos sostinėje, buvo išleista pirmoji iki mūsų dienų išlikusi knyga latvių kalba - katekizmo vertimas. Kita vertus, net ir lietuvių liaudies dainose iki šiol minima Ryga - didelį įspūdį visiems atvykėliams palikdavęs svarbus prekybos, pramonės, kultūros centras.

XX a. pradžioje Ryga buvo tapusi lietuviškiausiu pasaulio miestu - niekur kitur negyveno tiek daug mūsų tautiečių. Švietimo įstaigose Latvijoje mokėsi daugelis lietuvių inteligentų - būsimų nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų.

Tokie glaudūs, per amžius palaikomi ryšiai stiprino ir palaikė baltų vienybės idėją. Ir vėliau, ilgais sovietinės okupacijos metais, mes laikėmės vieni kitų ir vieni kitiems padėjome, kiek tik galėjome.

Jei reikėtų išskirti ryškiausią Baltijos tautų vienybės liudijimą, ko gero, nesunkiai sutartume, kad tai buvo Baltijos kelias. Visoje žmonijos istorijoje vargiai rastume įspūdingesnių pilietinių akcijų. Ne veltui Baltijos kelias iki šiol su didžiausia pagarba prisimenamas visame pasaulyje, kaip neblėstantis ir įkvepiantis pavyzdys kiekvienai laisvės siekiančiai tautai.

Ir šį didžiulį proveržį kelyje į nepriklausomybės atkūrimą mes sukūrėme visi kartu, savo rankomis, užsispyrimu, drąsa. Jo atminimą visuomet puoselės ne tik Baltijos kelio dalyviai, jų vaikai ir anūkai, bet ir būsimos kartos.

Pone Prezidente, brangus Edgarai,

džiaugiuosi, kad turėjome progą kartu paminėti Baltijos kelio 35-ąsias metines. Man tai visada bus ypatingas prisiminimas.

Bendra mūsų šalių istorija padeda mums sparčiai žengti į priekį. Išlaikome išskirtinį veržlumą, kuris į gera keičia ne vien mūsų regioną, bet ir visą Europą bei euroatlantinę erdvę.

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas plėtojant strateginės reikšmės infrastruktūrą šiandien yra pavyzdys visiems mūsų sąjungininkams ir draugams.

Kartu mes gauname JAV dujas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir saugome jas Inčiukalnio saugykloje. Kartu atlikome elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, užbaigusią mūsų ilgą kelią į energetinę nepriklausomybę. Kartu stipriname transporto ir karinio mobilumo jungtis su likusia Europa. Kartu saugome NATO ir ES rytinę sieną.

Šiomis dienomis itin svarbus rimtas Lietuvos ir Latvijos požiūris į gynybos finansavimą ir paramą kovojančiai Ukrainai.

Nuoširdžiai tikiu, kad ir toliau darniai sieksime mūsų šalims svarbių sprendimų ES ir NATO, bendradarbiausime Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Įveiksime visas kliūtis, stiprindami savo šalių saugumą bei užtikrindami mūsų žmonių gerovę. Ir, žinoma, drauge rūpinsimės baltų kalbų ir kultūrų, unikaliai praturtinančių bei sutvirtinančių europinę tapatybę, puoselėjimu.

Neabejoju, kad gražus šiandienos susitikimas padės mūsų šalims siekti bendrų tikslų. Todėl džiugiai keliu taurę, kad ištarčiau:

Tegyvuoja Latvija! Tegyvuoja Lietuva! Už mūsų ir jūsų laisvę!

Prezidento komunikacijos grupė
Informacija atnaujinta 2026.07.15 20:46
Lietuvos Respublikos Prezidentas published this content on July 15, 2026, and is solely responsible for the information contained herein. Distributed via Public Technologies (PUBT), unedited and unaltered, on July 15, 2026 at 18:01 UTC. If you believe the information included in the content is inaccurate or outdated and requires editing or removal, please contact us at [email protected]