09/16/2025 | Press release | Distributed by Public on 09/16/2025 09:33
Rugsėjo 16 d. Briuselyje vyko Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus.
ES valstybių narių atstovai pradėjo pasirengimą spalio 23-24 d. vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT). Diskusijos metu viceministras pažymėjo, kad susitikime spalio mėnesį būtina priimti tolesnius sprendimus dėl paramos Ukrainai, ES saugumo ir gynybos stiprinimo bei ES konkurencingumo didinimo.
"ES turi veikti ryžtingai - didinti visapusišką paramą Ukrainai, maksimaliai spausti Rusiją ir užtikrinti, kad Ukrainos narystė ES taptų realybe jau 2030 m. sausio 1 d.", - pabrėžė viceministras.
Viceministras taip pat paragino greičiau įgyvendinti Europos gynybos parengties planą, suteikti papildomą finansavimą rytinių ES sienų apsaugai bei spręsti grėsmę dėl dažnėjančių Rusijos dronų oro erdvės pažeidimų.
"Esame solidarūs su Lenkija, kurios oro erdvė buvo pažeista Rusijos dronų, ir matome ryžtingų ES veiksmų būtinybę ginant mūsų oro erdvę", - akcentavo viceministras.
Taip pat BRT diskutuota dėl 2026 m. ES teisėkūros programavimo - Europos Komisija pristatė Ketinimų laišką, kuriame išdėstyti Komisijos kitų metų teisėkūros prioritetai. Viceministras S. Mitkus pažymėjo, kad Lietuvos prioritetai iš esmės atsispindi Komisijos numatytuose darbų planuose: "Ypač pozityviai vertiname dėmesį ES rytinių sienų apsaugai, paramą Baltijos šalių iniciatyvai dėl dronų sienos kūrimo bei paramos Ukrainai stiprinimą."
S. Mitkus taip pat pabrėžė būtinybę toliau stiprinti ES konkurencingumą ir atsparumą dezinformacijai bei užtikrinti sąsajas tarp ES teisėkūros ir ES Daugiametės finansinės programos.
BRT metu vyko dvi diskusijos, skirtos teisinės valstybės principo klausimams. Bendros diskusijos metu aptarti teisinės valstybės principų įgyvendinimo pokyčiai ES, remiantis naujausia Europos Komisijos Teisinės valstybės padėties ES ataskaita. Taip pat aptarta teisinės valstybės padėtis su keturių dėl narystės ES besiderančiose šalių - Albanijos, Juodkalnijos, Š. Makedonijos ir Serbijos atstovais.
Pastarojoje diskusijoje Šiaurės ir Baltijos šalys (NB5) - Estija, Latvija, Lietuva, Suomija ir Švedija - pabrėžė, jog šalių kandidačių įtraukimas į kasmetinį dialogą yra vienas iš laipsniškos integracijos žingsnių. "Sveikiname reformų pažangą Albanijoje ir Juodkalnijoje, skatiname Šiaurės Makedoniją toliau kryptingai tęsti darbą, tačiau esame susirūpinę dėl reformų stagnacijos ir laisvių ribojimo Serbijoje. Tikimės, kad šie trūkumai bus nedelsiant ištaisyti", - NB5 vardu kalbėjo Švedijos atstovė. NB5 bendrame pareiškime pabrėžė ir toliau remsiančios šalių kandidačių pastangas, jei šios demonstruos aiškią politinę valią ir realius rezultatus. Taip pat siūlė ateityje į šį dialogą įtraukti ir Ukrainą bei Moldovą.
Kaip papildomą darbotvarkės klausimą Prancūzija pristatė pasiūlymus, susijusius su Europos Komisijos rengiama Europos demokratijos skydo iniciatyva. Viceministras S. Mitkus išsakė paramą Prancūzijos pasiūlymams ir Europos Komisijos iniciatyvai, akcentuodamas poreikį kovoti su dezinformacijos grėsmėmis, kišimusi į demokratinius procesus iš užsienio bei pažymėdamas Europos istorinės atminties puoselėjimo svarbą stiprinant visuomenių atsparumą.