Ateities komitete diskutuota apie švietimo sistemos pertvarkos kryptis dirbtinio intelekto epochoje

2026 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė ketvirtą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo "Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas" diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką švietimo sistemai ir galimybes ją tobulinti.

Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi Lietuvos mokslo akademijos narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė, kalbininkė, buvusi Lietuvių kalbos instituto vadovė prof. Jolanta Zabarskaitė, Lietuvos Edukacinių technologijų EdTech asociacijos bendrakūrėjas ir valdybos narys dr. Vladas Lašas, DI transformacijos ekspertas Martynas Kairys. Diskusiją apibendrino prof. Arūnas Augustinaitis.

Lietuvos mokslo akademijos narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad mokyklose jaunimui reikia suteikti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžių:

"Ko XXI a. reikia iš švietimo - jaunimui ir vaikams reikia kompetencijų, kurios leistų reaguoti į labai sudėtingus iššūkius, tai yra kritinio mąstymo, kūrybiškumo, komunikacijos ir gebėjimo bendradarbiauti. Antras dalykas, ko reikia šiuolaikiniam žmogui - tai stiprinti tam tikrus asmenybės bruožus, kurie yra reikalingi veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje", - teigė A. Žukauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė pabrėžė, kad dauguma studentų naudoja DI, todėl svarbu permąstyti aukštojo mokslo principus.

"Pasaulinė realybė yra tokia, kad dauguma studentų naudoja DI. Aktualu permąstyti mūsų nuostatas, pereinant nuo draudimų prie sklandaus DI vartojimo ir ypač vertinimo metodų pertvarkymo" - teigė V. Žydžiūnaitė.

Kalbininkė, buvusi Lietuvių kalbos instituto vadovė prof. Jolanta Zabarskaitė teigė, kadmokymosi principas mokyklose turi keistis.

"Tam, kad žmogus būtų išsilavinęs ir galėtų valdyti DI, ir kritiškai įvertinti generatyvinio DI siūlomus sprendimus, jis turi žinoti nebe datą ar formulę, o turi suprasti, kodėl kažkoks įvykis įvyko, kaip jis veikia šiandienos procesus. Kitaip sakant, žinios mokykloje turi tapti ne be tikslo, bet turi tapti priemone suprasti, kaip veikia pasaulis", - teigė J. Zabarskaitė.

Lietuvos Edukacinių technologijų EdTech asociacijos bendrakūrėjas ir valdybos narys dr.Vladas Lašas siūlė skatinti DI naudojimą švietimo srityje daugiau apie tai komunikuojant:

"Mes nepakankamai komunikuojame apie DI. Dažnai reikia ne tiek pinigų, kiek reikia iniciatyvos, ambasadorystės ir paskatinimo imti ir veikti", - kalbėjo V. Lašas.

DI transformacijos eksperto Martyno Kairio nuomone, žmonės turi tapti žingeidžiais ir nuolatos tobulėti tam, kad būtų paklausūs darbo rinkoje.

"Jeigu žmogus bus žingeidus, jis nuolatos norės mokytis, pas jį nebus įsivaizdavimo, kad pabaigus mokyklą ir universitetą nebereikės mokytis ir turėsiu darbą. Dabartiniame pasaulyje tai yra nebeįmanoma, žinios nuolatos keičiasi, atsinaujina. Jeigu nebūsiu žingeidus žmogus, būsiu nebepaklausus darbo rinkoje, manęs tiesiog nebereikės", - svarstė M. Kairys.

Diskusiją moderavo ir politiškai įprasmino Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Daugiau informacijos:

Vytautas Grubliauskas

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]