Prof. dr. S. Čaplinskas Rygoje vykstančioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje: „Sveikata tampa socialinės ir ekonominės vertės šaltiniu“

Prof. dr. S. Čaplinskas Rygoje vykstančioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje: "Sveikata tampa socialinės ir ekonominės vertės šaltiniu"

2025m. gruodžio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo narys ir Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Saulius Čaplinskas dalyvavo Rygoje vykstančioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje "Sveikata - tai investicija į Baltijos valstybių saugumą ir ateitį".

Pastaraisiais metais Baltijos valstybės vis labiau pripažįsta sveikatos svarbą - ji yra ekonomikos augimo, demografinio stabilumo ir nacionalinio saugumo pagrindas ir turi strateginę vertę. Vis dėlto visos trys šalys tebesusiduria su didele išvengiamo ir išgydomo mirtingumo našta, kuri mažina darbo rinkos dalyvių skaičių. Tuo pat metu nuolatiniai saugumo iššūkiai regione pabrėžia atsparių sveikatos priežiūros sistemų reikšmę. COVID-19 pandemija ir geopolitinis nestabilumas, kilęs po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, parodė, kad tiek sveikata, tiek saugumas priklauso nuo greitos prieigos prie vaistų ir stiprios skaitmeninės infrastruktūros.

Seimo nario S. Čaplinsko teigimu, mažesnėse valstybėse sveikatos sektorius tampa ne visuomeninį, bet ir ekonominiam ar net saugumo aspektui įtaką darančiu valstybės politikos dėmeniu: "Kalbėdami apie sveikatą, dažnai ją vertiname kaip socialinę problemą, tačiau tai taip pat yra ekonomikos ir saugumo klausimas. Mažose valstybėse, tokiose kaip Baltijos šalys, gyventojų skaičius yra ribotas, o tai reiškia, kad kiekvienas produktyvumo sumažėjimas, išvengiamos ligos ir specialistų išėjimas iš darbo rinkos turi neproporcingą ekonominį poveikį. Todėl sveikata tiesiogiai veikia ekonomikos augimą, darbo rinkas, atsparumą ir mūsų nacionalinį saugumą".

"Sveikata tampa socialinės ir ekonominės vertės šaltiniu - ji sudaro sąlygas aktyvesniam dalyvavimui darbo rinkoje, mažina ilgalaikes išlaidas, stiprina socialinį pasitikėjimą ir didina bendrą Baltijos regiono atsparumą ir konkurencingumą", - pabrėžia Seimo narys.

Baltijos valstybės susiduria su labai panašiais sveikatos priežiūros iššūkiais, tokiais kaip senstanti visuomenė, darbo jėgos, ypač slaugytojų, trūkumas, lėtas skaitmeninimas ir didėjantis psichinės sveikatos spaudimas tarp jaunimo. Kitas naujas iššūkis yra tas, kad daugelis jaunų žmonių negali stoti į karinę tarnybą dėl išvengiamų sveikatos problemų. Tai parodo ilgalaikes socialines ir ekonomines išlaidas, susijusias su nepakankamomis investicijomis į ankstyvą prevenciją, psichinę sveikatą ir jaunimo gerovę, taip pat tiesioginį poveikį gynybos pasirengimui.

"Dėl šios priežasties Baltijos Asamblėja nuosekliai teigia, kad sveikatos priežiūra yra viešoji investicija, o ne tik išlaidos. Baltijos Asamblėja ne kartą savo vyriausybėms pabrėžė tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje, bendrų pirkimų ir išteklių sutelkimo ir taip pat bendradarbiavimo sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų ir skaitmeninimo srityse gerinimo svarbą. Regioninis bendradarbiavimas leidžia Baltijos valstybėms įgyvendinti sprendimus, kurie mums atskirai būtų pernelyg brangūs", - sako Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas S. Čaplinskas.

Sveikatos priežiūros duomenų mainai yra labai svarbūs mokslinių tyrimų, prognostinės medicinos ir inovacijų pažangai, o bendros pastangos tokiose srityse kaip vaistų pirkimas ir dirbtinio intelekto bandymai galėtų sumažinti išlaidas ir pagerinti prieigą prie naujų gydymo metodų. Baltijos valstybėms tarpvalstybinis duomenų sąveikumas leidžia sparčiau diegti inovacijas, gerina sveikatos priežiūros kokybę ir stiprina sistemos veiksmingumą bei pacientų saugą.

Anot profesoriaus, Seimo nario S. Čaplinsko, inovacijų pritaikymas tiesiogiai atliepia ir teikiamų paslaugų kokybę: "Šiame kontekste vis svarbesnis tampa skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje, nes jis leidžia asmenims naudotis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, kritiškai vertinti sveikatos informaciją ir taip mažinti ilgalaikę socialinę ir ekonominę naštą".

Nors ir Baltijos šalių partnerystės susitarimas, sudaręs sąlygas praktiniam bendradarbiavimui, pagal kurį Baltijos valstybėms leidžiama skolintis vakcinas viena iš kitos, jo pažanga buvo sustabdyta dėl skirtingų nacionalinių strategijų, konfidencialumo klausimų ir ribotų finansinių bei žmogiškųjų išteklių.

"Todėl reikia skirti specialų personalą, finansinę paramą, užtikrinti didesnį kainodaros skaidrumą ir aiškias reguliavimo garantijas, kad būtų užtikrinta savalaikė ir lygiateisė prieiga. Tai sukurtų didelę socialinę ir ekonominę vertę, nes sumažėtų nelygybė prieigos prie vakcinų srityje, bendros pirkimo išlaidos ir sustiprėtų pasitikėjimas Baltijos šalių solidarumu ir valstybės institucijomis", - pabrėžė Seimo narys.

Konferencijos pabaigoje S. Čaplinksas pristatė 2026 m. birželį Lietuvoje organizuojamą "Sveiko amžėjimo - ilgaamžiškumo asamblėją" ir pakvietė Latvijos bei Estijos kolegas aktyviai prisidėti prie jos rengimo ir dalyvauti.

Parengė

Renata Godfrey
Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095
El. p. [email protected]