Viceministras T. Godliauskas: Europos Komisijos pirmininkei pristatytos Lietuvos sienos apsaugos ir gynybos galimybės

Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen besilankant Lietuvoje, viena iš svarbiausių temų buvo Lietuvos sienos gynybos stiprinimas. Simboliška, kad Europos Komisijos pirmininkės ir Lietuvos Prezidento bei jo delegacijos, susidedančios iš Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų ir kitų institucijų atstovų, susitikimas vyko greta Lietuvos-Baltarusijos sienos.

Susitikimo metu Europos Komisijos pirmininkei buvo pristatytas Baltijos šalių ir Lenkijos siekis apsaugoti NATO ir ES rytines sienas. Kalbėta apie sienos gynybos stiprinimo projektą, kuris sujungia keturių šalių pastangas ruošiantis ginti apie 2300 kilometrų ilgio sieną su Rusija ir Baltarusija. Lenkijos ir trijų Baltijos šalių tikslas - vieninga sienų gynybos linija, apimanti tiek koordinuotą pajėgumų, tiek operacinį planavimą, bei integruota į NATO gynybos planus. Iniciatyva apjungia du vykdomus strateginius projektus: Lietuva su Latvija ir Estija įgyvendina Baltijos gynybos linijos projektą ir lygiagrečiai bendradarbiaujama su Lenkija "East Shield" projekte, rengiantis Suvalkų koridoriaus gynybai.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas Europos Komisijos pirmininkei pristatė Lietuvos sienos gynybos pajėgumus, skirtus atgrasyti ir sustabdyti galimą priešininką, priemones, kurių imamasi siekiant stiprinti Suvalkų koridoriaus saugumą. Pasienio saugumo užtikrinimas valstybėse, esančiose arčiausiai rytinių sienų, tampa vienu iš Europos Sąjungos (ES) prioritetų, todėl kuriamos bendros pastangos užtikrinti ES finansavimą kontrmobilumo ir pasienio gynybos pajėgumams.

"Būdamos pasienio valstybėmis, trys Baltijos šalys ir Lenkija prisiima atsakomybę už NATO ir Europos Sąjungos rytinių sienų gynybą. Bendromis pastangomis stipriname ES išorinę sieną su Rusija ir Baltarusija, plėtojame kontrmobilumo pajėgumus, kurie yra esminiai regiono saugumui ir Suvalkų koridoriaus apsaugai. Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija aktyviai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti ES finansavimą šiems pajėgumams ir kurti veiksmingas priemones, atgrasančias galimus priešininkus. Pasienio saugumas šiandien yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų, o mūsų regiono bendradarbiavimas įrodo tvirtą įsipareigojimą saugoti Europos ramybę ir stabilumą", - sakė viceministras T. Godliauskas.

Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiauja siekdamos gauti SAFE finansavimą bendriems numatytiems poreikiams. Šalys jau sutarė dėl bendradarbiavimo sričių, kuriose siekia vykdyti bendrus įsigijimus. Iki 2030 m. iš 8,76 mlrd. eurų iš SAFE, 400 mln. būtų skirti kontrmobilumo priemonėms (daugiausia minoms). Svarbu, kad ES prisidėtų prie sienos gynybos, todėl yra žiūrima ir kiek toliau už SAFE mechanizmo ribų, tikimasi, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje bus sukurta speciali programa ES sienų gynybai.

Pažymėta, kad Baltijos šalys ir Lenkija tikisi, jog prie jų prisijungs Suomija. Tai leistų kokybiškai apsaugoti visą rytinę ES sieną su Rusija ir Baltarusija.

Viceministras T. Godliauskas taip pat pristatė KAM siekį užtikrinti vieningą ir integruotą sienos gynybą. Pasak viceministro, Lietuva į sienos gynybą žiūri daug plačiau nei vien tik į fizinę sienos apsaugą. Sienos gynybos linija apima ginkluotųjų pajėgų, valdžios institucijų, savivaldos pastangas. Auganti nacionalinė gynybos pramonė taip pat yra svarbi šio pajėgumo dalis.

Efektyvi sienos gynybos linija reikalauja ir visos kariuomenės integracijos. Šalia kontrmobilumo priemonių (minos, "drakonų dantys", ežiai ir kitos priemonės), sienos gynyba apima visų kariuomenės priemonių - sausumos, jūrų ir oro - sąveiką - bepiločių orlaivių ir antidroninių, oro ir pakrančių stebėjimo ir gynybos, karo inžinierių, elektroninės kovos priemones. Paskutinieji incidentai su bepiločiais dar kartą parodė, kaip svarbu integruoti įvairius pajėgumus, kad sienos apsauga būtų kuo efektyvesnė.

Artimiausi Lietuvos kariuomenės planai yra skirti reikiamų kliūčių pasienyje įrengimui: sienos kirtimo punktų ir svarbių saugumui objektų, esančių prie valstybės sienos, blokavimą, atramos punktų įrengimą. Taip pat tęsiasi inžinerinių priemonių parkų įrengimas, kuriuose saugomi "drakono dantys", surenkami "ežiai", "ispaniški arkliai", betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Lietuvoje suplanuotos bei vykdomos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai. Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumų plėtra reikšmingai padidins visų kitų kontrmobilumo priemonių efektyvumą.

R. Dačkaus/LRP nuotr.