Patvirtintas naujas dirbtinio intelekto sistemos teisinis reguliavimas

Patvirtintas naujas dirbtinio intelekto sistemos teisinis reguliavimas

2026 m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė Įstatymą "Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo", kuriuo nutarta nustatyti nacionalines įgyvendinimo priemones, užtikrinančias tinkamą ES Dirbtinio intelekto (DI) akto taikymą Lietuvoje. Juo siekiama sukurti saugesnę ir aiškesnę aplinką DI sprendimų naudojimui Lietuvoje, o verslui ir viešajam sektoriui - padėti iš anksto pasiruošti prisitaikyti prie būsimų DI akto reikalavimų.

"Dirbtinis intelektas šiandien yra ne tik technologijų, bet ir visos mūsų ekonomikos konkurencingumo, produktyvumo bei nacionalinio saugumo klausimas. Europos Sąjunga pasirinko dirbtinio intelekto reguliavimo kelią, tačiau turime aiškiai suprasti, kad vien reguliavimu technologinės lyderystės nesukursime. Mūsų pagrindinė užduotis - tinkamai įgyvendinti šį reguliavimą, užtikrinti žmonių saugumą ir pasitikėjimą technologijomis, kartu nesukuriant papildomų administracinių kliūčių, kurios labiausiai apsunkintų smulkiojo ir vidutinio verslo bei startuolių veiklą. Turėtume siekti, kad Lietuva taptų valstybe, kuri ne tik kontroliuoja dirbtinį intelektą, bet ir geba jį kurti, diegti ir iš jo uždirbti", - sakė Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka.

DI aktas nustato tiesiogiai taikomas dirbtinio intelekto sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų taikomos tik patikimos ir į žmogų orientuotos DI sistemos. Kuo didesnę įtaką DI sprendimas galės turėti žmogui, tuo griežtesni reikalavimai jam bus taikomi. Aukštos rizikos sistemos (įdarbinimo, švietimo, teisėsaugos ir kt. srityse) turės atitikti griežtus rizikos valdymo, duomenų kokybės, skaidrumo ir kibernetinio saugumo reikalavimus. Taip pat bus privaloma aiškiai informuoti apie sąveiką su DI ir tinkamai ženklinti jo sugeneruotą turinį.

Anksčiau ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas yra teigęs, kad ši iniciatyva visų pirma yra orientuota į valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų sureguliavimą, o ne DI sistemų veiklos vykdytojus (teikėjus, diegėjus, jų įgaliotus atstovus ir pan.).

Valstybės politiką DI sistemų naudojimo srityje ir jos įgyvendinimą formuos ir koordinuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri taip pat bus atsakinga už DI akto įgyvendinimo koordinavimą - įvairių teisės aktų inicijavimą, rengimą, reguliacinių ar investicinių priemonių kūrimą bei įgyvendinimą.

Įstatyme įtvirtinama DI aktą įgyvendinančių valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija, skundų nagrinėjimo ir tyrimų dėl galimų DI akto ir minėto įstatymo pažeidimų atlikimo tvarka, taip pat atsakomybė už padarytus pažeidimus.

Lietuva pasirinko decentralizuotą priežiūros modelį - institucijos DI sistemas prižiūrės pagal savo kompetencijas: Lietuvos bankas - finansų sektoriuje, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija - duomenų apsaugos ir biometrijos srityse, Valstybinė darbo inspekcija - užimtumo srityje ir t. t. Ryšių reguliavimo tarnyba taps bendruoju kontaktiniu punktu ir koordinatoriumi.

Įstatyme numatyta, kad viena iš paskirtų kompetentingų institucijų yra technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinanti įstaiga - Inovacijų agentūra. Ji organizuos DI raštingumo didinimo veiklas, teiks konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą startuoliams ir verslui, bus atsakinga už apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimą ir įveiklinimą. Joje įmonės galės nemokamai testuoti savo sprendimus, gauti konsultacijas ir pasiruošti reikalavimų atitikimui dar prieš investuojant į galutinį produktą.

Už šį naują įstatymą (projektas Nr. XVP-1564(2), kuris įsigalios 2026 m. gruodžio 1 d., balsavo 92 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5) 209 6132, el. p. [email protected]